Artėja namo bendrijos narių susirinkimas. Gal jau kokį 10-ą kartą jis šaukiamas rūsyje, mašinų stovėjimo aikštelėje. Et! Susitikimo vietos pakeisti negalima. Bus eilinės darbo dienos vakaras. Žiema. Lauke, tikėtina, minusinė temperatūra, todėl ne ką šilčiau ir rūsyje. O kai šalta, norisi ne naujus šalčio atsparumo rekordus statyti,o greičiau bėgti į šiltus namus. Be to, po darbo dienos visi bus pavargę ir išsiblaškę, kažkas gal ir be vakarienės. Nuo šalčio ir pačiai teks apsivilkti vilko kailinius ir atitinkamai suplanuoti savo darbo dieną, bet dirbant savarankiškai tai galiu padaryti. Bandau suprasti kaimynus, ir dėl tokios situacijos man labai gaila. Esant tokioms streso sąlygoms kažką nuspręsti ne tik kad nepatogu, bet ir neįmanoma. O tuo tarpu klausimai kaupiasi. Ar tikrai norime juos spręsti? Gal norime tokia pareiga, kaip dalyvavimas susirinkime, atsikratyti? Daugelis taip ir padarė. Susirinkimuose jau nedalyvauja. Leidžia viską spręsti kitiems. O kaip dalyvaujantys? Peršalusiomis galvomis tikrai greičiau nubalsuosime pagal pirmininko planą. Nes pas mus net susirinkimo sekretorius nerenkamas, jei jis nėra pirmininko draugas. O susirinkimo pirmininkaujantis nė karto nebuvo išrinktas per visus bendrijos gyvavimo metus. Taip pirmininkui patogiau. Jis pats veda susirinkimą, pats skaičiuoja balsus, pats rašo protokolus ir pats jų neduoda, kai kas nors nori susipažinti. Čia nebelieka kalbos ne tik apie demokratiją ir atsakingus sprendimus, bet ir apie elementarią pagarbą žmogui. Lieka tik kažkieno interesas išsaugoti sau šiltą darbo vietą kitus visais atžvilgiais negailestingai šaldant.
Aišku mūsų sprendimus gali nulemti ne tik aplinkos sąlygos. Tai gali nulemti bendra ir speciali kompetencija, psichologinis ir dvasinis pasiruošimas, charakterio bruožai bei daugelis kitų savybių. Juk teisingai nuspręsti nėra lengva. Tačiau, mes galime pasidaryti sau patogesnes aplinkos sąlygas. Taigi, nuo ko dabar pradėti?
- Pasvajoti apie idealų susirinkimą. Gal būt kada nors tai bus ne darbo diena ir ne gilus vakaras, todėl nebus reikalo kažkur skubėti. Šaltis kaulų nelaužys. Susėsime prie „bendro stalo“. Maloniai bendrausime. Išgersime kavos. Gal net atšvęsime įkurtuves. Ir išmoksime būtinus klausimus spręsti demokratiškai.
- Dar kartą pagalvoti šiuo klausimu ir pateikti savo nuomonę šios svetainės administratoriui arba jau buvusioje apklausoje
-
Jei nuspręsime, kad reikia – surasti tinkamas patalpas: gal priimti draugiškus kaimynų pasiūlymus dėl savo buto, gal išsinuomoti klasę mokykloje, ar patalpą bibliotekoje ir pan. Išlaidos gali ir nebūti problema. O pradžiai, jei jau nesurandame geriau, pakviesčiau ir į savo mažiausią butą, žinoma, su savo kėdėmis, kad visi jaustųsi patogiai.
[…] Taip pat, vienas iš pirmųjų straipsnių buvo apie rūsį, nors tada dėl vienvaldžio pirmininko užsispyrimo, susirinkimo vietos keisti nesiryžome. […]