Kaimynai

Gretimo namo gyventojai diskusijų forume rašė, kad mūsų namo administracija sugeba suvienyti gyventojus, dėl to ir kreipėsi į teismą dėl namo trūkumų pašalinimo. Vienybę kiekvienas supranta skirtingai. Juk iš šalies viskas gali atrodyti kitaip, nes asmenys užsidedantys tokias kaukes galimai tik skleidžia netikrą informaciją ir paskalas. Tačiau kaukės jau pradeda kristi. Pirmininko planas prisiteisti šimtus tūkstančių iš statybininkų neišdegė. Aš tuo tikrai nesidžiaugiu. Tačiau dar 2010 m. balsuojant dėl kreipimosi į teismą, siūliau visiems gerai pagalvoti ir nepadaryti neatsakingų žingsnių tenkinant kažkieno nesveikas ambicijas. Taip pat ir vėliau, kabinau skelbimus į laiptinės skelbimų lentą siūlydama apsigalvoti, nes visada buvo galima keisti sprendimą ir sudaryti taikos sutartį. Tačiau dėl tokios savo nuomonės iš kai kurių kaimynų sulaukiau ir neigiamos reakcijos. Atmosfera įkaito kaip kokioje muilo operoje. Išryškėjo įvairūs, ir ne itin draugiški žmonių portretai ir psichologiniai aspektai čia taip pat labai įdomūs. Bet dabar ne apie tai. Noriu pratęsti temą apie statybos trūkumus. Šiame straipsnyje, manau, įdomių temų atras ne tik mūsų namo gyventojai. Šalia mūsų yra dar du panašios statybos namai, kurių gyventojai, galėtų rasti atsakymus analogiškų klausimų sprendimui.

Dėl griūvančio namo. Nežinau kas paskleidė paskalas, kad mūsų namas griūna. Tokių kalbų pradžioje man buvo neaišku apie kokį griuvimą kalbama. Ar tai pamatų ar nešančių konstrukcijų problema, ar dar kažkas. Po dalinės ekspertizės akto studijos išsiaiškinau, kad kalbama apie apdailinę plytų sieną. Teismo posėdyje visą reikalo esmę labai paprastai ir suprantamai išdėstė UAB „A405“ architektas Saulius Plungė. Jis paaiškino, kad nuo 2000 m. pradėtos gaminti skaldytos plytos, kurias buvo pradėta naudoti architektūrinei išraiškai iki penkių aukštų pastatams. 2001 – 2003 metais, kai pastatas buvo projektuojamas, apie sluoksniuotas mūro konstrukcijas praktiškai buvo tik teoriniai samprotavimai. Statybos techninis reglamentas „Mūro konstrukcijos“ buvo išleistas gerokai vėliau, tada ir buvo numatytos papildomos priemonės. O mūsų atveju namo statybos metu viskas buvo vykdoma empiriniu metodu. Buvo statoma ir stebima, ar atsiranda deformacijos. Pasirodė, kad tai priklauso ne nuo pastato pamatų sėdimo. Kai fasade yra angos tada nevienodai pasiskirsto apkrovos ir skyla medžiaga. Mūras trūko toje vietoje, kur buvo didžiausia vertikali deformacija, ir daugiau jau nebetrūks, kadangi visas fasadas išsilygino. Kaip dabar tai ištaisyti? Tose vietose kur dabar yra įtrūkimai – ten yra natūraliai susiformavusios deformacinės siūlės. Pati gamta jas jau įrengė. Tose vietose, reikia daryti įpjovimą ir užhermetizuoti. Nepakenks ir papildomų deformacinių siūlių įrengimas. Tokia praktika jau yra. Kiti namai jau yra taip sutvarkyti. Atitinkamus projektinius sprendimus architektas pažadėjo paruošti. Manau, statybininkai ir projektuotojai šiam trūkumui šalinti ir anksčiau turėjo tokius sprendimus ir būtų juos įgyvendinę, tačiau pirmininkas nesutiko. Jis reikalavo sieną nugriauti ir tai galimai tapo galutinio nesusikalbėjimo su statybininkais priežastimi. Teismo byloje esančiame dokumente 2009-06-19 pakartotiniame pranešime dėl namo defektų pirmininkas statybos įmonei rašo: „griūvanti apdailos siena turi būti perdaryta naujai…“ ir tai tikrai atrodo kvaila.
Teismo posėdyje uždaviau klausimą teismo ekspertui A. Sabeckiui: Ar apdailos siena gali nugriūti? Atsakymas buvo toks: „Apdailos plytų sieną reikia taisyti nedelsiant“. Tuo tarpu pirmininkas virš 2 metų bylinėjasi, ir tik dėl savo užsispyrimo rizikuoja gyventojų saugumu. Tuo labiau, kad paskutiniame ataskaitiniame susirinkime buvo pasiūlymas, kad tuos darbus, kuriuos tikrai būtina atlikti, galime atlikti savo lėšomis, o po to prašyti statytojų už tai kompensuoti. Tokia praktika yra. Ir, paprastai, statybininkai geranoriškai sumoka už padarytus darbus. Tačiau pirmininkas pasakė, kad savo lėšų mums neužteks. Nors sąmatinė deformacinių siūlių ir ventiliacinių dėžučių įrengimo kaina tik 5273,83 Lt. (teismo ekspertizės akto priedas Nr.3). Dabar bylinėdamiesi išlaidų turime daug daugiau. Apie tai jau rašiau ankstesniuose straipsniuose.

Dėl drėgmės rūsyje. Architektas nepripažino, kad dėl sienų drėkimo yra padaryta projektavimo klaida. Yra daug pamatų hidroizoliacijos projektinių sprendimų variantų. Čia buvo pasirinktas šis – vertikali teptinė hidroizoliacija kartu su drenažo sistema. Ji turėtų tinkamai funkcionuoti, jeigu yra gerai eksploatuojama. Pagal projektą yra 4 drenažiniai šuliniai, kurie turi būti periodiškai prižiūrimi ir valomi. Architektas dar pažymėjo, kad pas mus jis mato eksploatacijos trūkumų. Teisme išaiškėjo, kad pirmininkas net nežino, kur yra 3 drenažiniai šuliniai, nes nuo namo eksploatavimo pradžios buvo atidarytas tik vienas. Jei drenažiniai šuliniai nebuvo atidaryti, reiškia nebuvo ir išvalyti, todėl drenažo sistema galimai yra užsikišusi, ir rūsyje dėl to gali laikytis drėgmė.
Į advokato klausimą: ar vandens skverbtis per pamatus neturi įtakos namo stabilumui, ilgaamžiškumui, projektuotojas atsakė, kad neturi, nes yra padaryta pamatų polinė konstrukcija – poliai yra 12 m. gylyje ir visas namas stovi ant polių, ne ant pamatų. Šitas vanduo – tai lietaus paviršinis vanduo. Jam surinkti ir yra daroma drenažo sistema. Jeigu ji kažkur užsikiša, lietaus vandens lygis pakyla, ir kai kuriose vietose gali skverbtis drėgmė.
Dėl drėgmės ir pati turiu pastebėjimą. Maždaug prieš 1,5 metų rūsyje pastebėjome vamzdį, iš kurio, kaip paaiškėjo net pusę metų lašėjo vanduo. Tada vyrai dėl to gerai pasikoliojo, net kilo skandalas. O kas dabar gali paneigti, kad rūsio grindys ne dėl to drėko. O kad netyčia pamačiau, kaip neatsakingai eksploatuojamas mūsų namas, buvau viešai išvaryta iš rūsio. Susirinkime kažkas net kalbėjo apie kažkokią tai skolą, kuri neva susidarė dėl raktų negrąžinimo. Todėl raktus grąžinau ir dabar, visų savo oponentų džiaugsmui, neturiu galimybės pamatyti panašių dalykų. Tačiau tai nereiškia, kad problemų ar paslapčių ten nėra. Manau, kad klausimas apie tai, kas gali lankytis bendro naudojimo patalpose, bus įdomus ir kitiems gyventojams. Bet tai jau kita tema, kurią bus galima panagrinėti ir vėliau.

Kaip sako: kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Čia kaip su pirmininko darbo trūkumais, kurių vis daugėja, net nesiekiant to aiškintis. Tik grįžkime į praeitį ir prisiminkime kas buvo įrašyta 2010-09-15 dalinės ekspertizės akto išvadų 9 p.: „Gyvenamo namo techninė priežiūra pradėta vykdyti tik nuo 2007-12-17, o turi būti vykdoma nuo statinio eksploatacijos pradžios.“ Ir tai vienas iš pirmųjų pirmininko darbo trūkumų.
Byloje dalyvauju trečiuoju asmeniu iš ieškovo pusės. Todėl vien savo dalyvavimu palaikau ieškovą, ir dėl to negali būti jokių abejonių. Iš esmės ieškovui negaliu užduoti ir klausimų. Tačiau vieną klausimą pateikiau, nes toks klausimas iškilo pagal situaciją. Susirinkime pirmininkas minėjo, kad gyventojai balkoną susiremontavo savo lėšomis: „sunkumas yra tas – … butas plyteles išardė ir sudėjo naujas“. Todėl teismo posėdyje paklausiau, ar pirmininkas turi duomenų, kad trūkumas, numatytas dalinės ekspertizės akto išvadų 5p. dėl netinkamo balkono nuolydžio, ištaisytas? Tokiu būdu norėjau paskatinti pirmininką pasakyti tiesą. Teigiamas atsakymas būtų suteikęs galimybę pareikalauti kompensacijos už darbus, kuriuos pašalino savo lėšomis to buto savininkai. Juk tai, vis dėl to, buvo trūkumas, kuris sukėlė ir savo pasekmes. Purvinas vanduo bėgdamas siena paliko dėmes, nusilupo tinkas. Todėl, būtume galėję prašyti kompensuoti ir išlaidas, susijusias su šio trūkumo pasekmių šalinimu. Tačiau pirmininkas neprisipažino, kad žino apie sutvarkytą trūkumą ir padarė mums „meškos paslaugą“ –šis trūkumas ir šio trūkumo pasekmės gali likti nepripažinti.
Kai tokį faktą, kad teisme pirmininkas sakė netiesą, pasakiau susirinkime, pastebėjau, kad apie tai mūsų namo gyventojai turi savotišką suvokimą. Negaliu suprasti, kodėl žmonės toleruoja melą ir net gina meluojančius. Susirinkime kažkas pasakė, kad kiekvienas turi savo tiesą. Manau, kad čia tiesa yra supainiota su nuomone. Nuomonių tikrai gali būti daug ir skirtingų. Tačiau ne kiekviena nuomonė yra tiesa. Tiesa yra viena ir neginčijama. Tiesa – kaip teismo posėdyje išsireiškė teisėjas, tai teiginiai atitinkantys tikrovę. Ji išaiškėja, kai išsiaiškinami ir sugretinami visi žinomi faktai, o tai ir yra pagrindinis teismo tikslas.