Kaimynai

Šiuos poetės Salomėjos Neries žodžius prisiminiau neatsitiktinai. Ant slenksčio Šv. Velykos. Gal susitiksite prie šventinio stalo su giminaičiais ar draugais, linkėsite vieni kitiems gerų dienų ir sveikatos. Tokias turime tradicijas ir tai yra puiku. Niekam ir nekyla abejonių, kad šventes reikia švęsti. Tačiau man pačiai dienos, kalendoriuje pažymėtos raudonai nėra kažkuo ypatingos. Gal būt todėl, kad esu iš savarankiškai dirbančių. Savo laiką planuoju pati ir prisirišti prie visiems nustatyto darbo laiko sekasi sunkiai. Nesukoncentruoju visų savo jėgų darbui nuo aštuonių valandų iki penkių, nuo pirmadienio iki penktadienio. Tačiau neskaičiuoju laiko ir iki švenčių ar atostogų. Tiesą sakant, visiems suprantamų atostogų net neturiu. Todėl per visų priimtas poilsio dienas bei šventes nepamirštu savo įsipareigojimų, tačiau ir darbo dienomis, galiu švęsti, kada panorėjus. Nežinau ar tai gerai ar ne, tačiau riba tarp darbo ir poilsio man išnyksta. Bet tai priklauso ne tik nuo laiko planavimo. Aš mėgstu tai ką darau. Su meile rašau ir straipsnius šiam interneto puslapiui. Jei būtų kitaip neprisiversčiau to daryti. Kai mėgsti tai ką darai, darbas ar mėgstamas užsiėmimas tampa švente. Tada kiekviena diena tampa švente. To ir noriu palinkėti visiems šios svetainės lankytojams. Būkite laimingi ne tik per šventes – pajuskite, kad  Jūsų gyvenime šventė niekada nesibaigia.