Kaimynai

Mintis šio straipsnio pavadinimui kilo iš asociacijų, susijusių su savaitės naujiena, kad „kaimynai“ balsavo už ministrą. Juk „Kaimynai“ – tai mūsų svetainės pavadinimas. Bet man, vis dėl to, įdomu, kaip mes balsuosime bendrijoje?

Apie balsavimą raštu
Atrodo jau galime pasiruošti ilgam susirinkimų ir visokių balsavimų maratonui, nes klausimų išsprendimui nesimato pabaigos. Paskutiniame susirinkime nebuvo priimti būtini sprendimai ir nebuvo atlikti kiti veiksmai pagal privalomus teisės aktų reikalavimus. Pvz.: nepatvirtinti nauji įstatai. Taigi, iki vasaros vidurio galime turėti dar vieną susirinkimą. Tada ir galėtume priimti visus sprendimus, kuriems šį kartą nebuvo tinkamai pasiruošta. Todėl įdomu, kodėl dabar taip skubama balsuoti raštu, ir kokius svarbius klausimus šį kartą spręsime?
Prisiminkime kokie klausimai iškelti balsavimui:
4.1. byloje su UAB „Pamario troba” Gedimino Šleiniaus patirtų išlaidų padengimas
4.2. UAB „Pamario troba” atliktų darbų priėmimo komisijos sudarymas
4.3. Vejos šienavimo atlygio padidinimas nuo 300 Lt iki 400 Lt (atskaičius mokesčius)
4.4. DNSB ,,Mėlynas namas” savanorio valdybos nario nustatymas
4.5. DNSB ,,Mėlynas namas” savanorio revizoriaus( -ių) nustatymas.

Apie balsavimo raštu prasmę
Paskutiniame straipsnyje bandžiau nagrinėti susirinkimo prasmę. Analogiškai, bandykime ieškoti ir šio balsavimo prasmės. Prašyme, kurį išsiunčiau pirmininkui ir sekretoriui jau parašiau kai kuriuos pastebėjimus balsavimo klausimų tema. O toliau galime pamąstyti ir savarankiškai. Sau atvirai atsakykime nors į kelis iš šių klausimų. Gal suprasime, kaip turime elgtis, kaip balsuoti, ar visai nebalsuoti. Klausimai būtų tokie:

1. Koks klausimas iš iškeltų balsavimui yra svarbiausias balsavimo organizatoriui?

2. Kokiu tikslu siūloma dengti minimas išlaidas per 12 mėn. „per komunalinių paslaugų sąskaitas“?

3. Ar balsavimo organizatorius nėra ir asmuo suinteresuotas balsavimo rezultatais?

4. Kaip balsavimo organizatorius gali paveikti balsavimų rezultatus?

5. Ar balsavimo organizavimas teisėtas?

6. Kodėl balsavime raštu neiškelti klausimai būtini ir svarbūs visiems bendrijos nariams?

7. Kiek kartų per metus balsuosime dėl atlygio už vejos šienavimą didinimo?

Mažais žingsneliais iki supratimo
Atsakę į klausimus, dar prisiminkime, kad turime gerą sąjungininką – teisėją Petrą Mineikį, kuris teismo sprendimu sumažino mums bendrijos išlaidas. Mums, galimai darydamas klaidas, padėjo ir advokatas. Galime tokia jų pagalba pasinaudoti arba ne. Galų gale, jei pirmininkas nenori padengti jam priteistų dalies bylinėjimosi išlaidų, tai gal padengs visas, kurias išleido galimai neteisėtai? Žodžių junginį ‚galimai neteisėtai“ naudoju, nes tai nėra įrodyta teisme. Juk toks procesas nėra trumpas laiko ir žmogiškųjų resursų atžvilgiu. Jei visi suprastume, kas tai yra bendrija ir kaip galime ir privalome joje tvarkytis, nekiltų poreikio teismams. Prieš metus vykusiame ataskaitiniame susirinkime, kai bandžiau iškelti neteisėtų išlaidų klausimą, buvau nesuprasta. Todėl iki visų mūsų supratimo ir einu mažais žingsneliais, bandydama parodyti ir tai, ką tokioje situacijoje galime padaryti, nors mano teisėtą reikalavimą kažkas ir supranta kaip puolimą.

Apie bylinėjimosi išlaidų teisėtumą
Vėl grįžkime prie bylinėjimosi išlaidų teisėtumo. Noriu paklausti dalyvaujančių bendrijos veikloje, ar kada nors buvo nors vienas sprendimas dėl to, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas sutinkame apmokėti, kiek galime mokėti teisininkui, ekspertui ir pan? Ir atsakysiu. Ne, tikrai nebuvo. Kažin ar kas nors būtų nubalsavę 14 tūkst. (galutiniais duomenimis tai kainavo 13,958 tūkst. Lt) skirti bylinėjimosi procesui, jei toks klausimas balsavimui būtų buvęs iškeltas. Tuo labiau, kad jokių papildomų išlaidų nebuvo įrašyta ir sąskaitose. Todėl didelė dalis gyventojų ilgą laiką nieko apie tai nežinojo. Gal taip elgdamasis pirmininkas jau tada manipuliavo kai kurių iš mūsų nežinojimu? Bet toliau dar įdomiau. Pasižiūrėkime ką 2010 m. susirinkime vieno žmogaus persvara nusprendėme. Cituoju iš susirinkimo protokolo: „Gyventojai supažindinti su esama situacija bei dar kartą priminta, kad bus siekiama teisminiu keliu pareikalauti statytojo pašalinti defektus atsiradusius garantinio metu. Pasiūlyta bendrijos pirmininkui atstovauti sudarant sutartį su teisininku (advokatu) bei atstovauti bendriją teismuose“. Iš tokios formuluotės matome, kad teisminis procesas jau buvo suplanuotas be gyventojų. Gyventojai apie tai buvo tik informuoti. Taip buvo grubiausiai pažeista mūsų teisė priimti sprendimus bendrijoje. Taigi, už ką mes tada balsavome? Ar už tai, kad pirmininkas atstovautų bendriją teisme? Ko gero tik tiek. Tačiau pirmininkas, bet kuriuo atveju yra bendrijos atstovas ir atstovauti teisme bendriją yra jo pareiga, aišku jei to reikia. Kad bendrijoje nėra atitinkamo gyventojų sprendimo buvo vienas iš argumentų ir iš atsakovo pusės teisme. Tačiau šio argumento, o taip pat ir praleistų terminų teisėjas nelaikė esminiais ieškinio pažeidimais, nes teismo proceso metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar yra statybos trūkumai ir kokie t. y. bylą teismas sprendė iš esmės.

Daugiau esminių klausimų
Pamąstymams galima kelti ir daugiau esminių klausimų. Ar mūsų pinigai, kaupiami bendrijos sąskaitoje tikrai gali būti saugūs, jei patikėsime juos valdyti neatsakingam asmeniui? Ar sąskaitoje pinigų iš viso dar yra, kol nėra jokios kontrolės? Ar ateityje, kai namą tikrai reikės remontuoti nepritrūksime lėšų? Ir dar daug daug kitų. Kad tik jų nagrinėjimas padėtų pamatyti tai, ko iki šiol nematome. O nematome, nes nežiūrime, nes tai neįdomu, nes neturime laiko, ir dar visokių kitokių „nes“, kurių tiek daug atrandame. Ko gero į klausimus, kuriuos pati čia iškėliau, pačiai teks ir ir atsakyti. Juk mūsų kaimynai, o gal dalis iš jų, t.y. “savi“, kol kas sugebėjo parašyti tik įžeidžiančius komentarus, kuriuose argumentų pritrūkstama. Žadu parašyti ir balsavimo tema, nes iš balsavimų rezultatų gali kilti ir įvairios pasekmės. Bet dabar nebandysiu nieko spėlioti. Pats gyvenimas kartais parenka geriausius kelius. Belieka palinkėti kaimynams balsuojant nuspręsti teisingai.