Kaimynai

2013-05-08 Balsavimo raštu protokolas

Kaip balsavo mūsų namo gyventojai, galime pamatyti šiame foto. Pradžioje tikrai stebėjausi tokiais balsavimo rezultatais. Reikėjo laiko suprasti kaimynus ir suvokti jų argumentus. Todėl buvo geriausia apie tai paklausti jų pačių.

Kaip balsavome dėl pirmo klausimo

Daugelis iš kalbintų kaimynų net nenorėjo atskleisti, kaip balsavo dėl pirmo klausimo. Lyg tai būtų didžiausia pasaulio paslaptis. Numodavo ranka. Arba sakė kad nežino, kaip balsavo žmona ar vyras. Taigi, atsakomybę buvo bandoma permesti savo gyvenimo partneriui. Kai kas prisipažino, kad nenori ginčų, o suma, mokėtina per mėnesį nėra didelė. Atrodo, namo gyventojai supranta, kad balsavimas ne pirmininko naudai gali prišaukti nemalonumų iš jo, o gal ir iš jam pritariančių (pataikaujančių) pusės, todėl sutinka už tai užmokėti. Tačiau manau, kad šiuo atžvilgiu tai netinkamas pasirinkimas. Esanti problema nuo tokio kaimynų elgesio gali tik gilėti. Tokiu balsavimu dauguma mūsų gyventojų pritarė tam, kad pirmininkas gali nesilaikyti įstatymų. Be to, pagal šiuos balsavimų rezultatus pirmininkas gali formuoti būsimą elgesį su gyventojais. O ateityje tokio asmens neteisėtus veiksmus sustabdyti gali būti vis sunkiau. Juk jau dabar stebime besiformuojančios galimos pirmininko palaikymo grupės užuomazgas, kurios dalyvių mąstymas visu gražumu atsiskleidė viename iš komentarų, kad pirmininkas gali bet kada pulti, nes jis turi palaikymą. Neaišku, kur toliau tokia “mėlynoji gauja“ pirmininko bus vedama, ar netaps statistiniu vienetu policijos suvestinėse, kuriose nurodoma, kad daugiausia  pinigų iššvaistoma daugiabučių namų savininkų bendrijose.

Man nepasirodė įtikinami ir argumentai iš balsavimo biuletenyje pateiktos informacijos: “Jei Gediminas Šleinius nebūtų byloje dalyvavęs kaip ieškovas, 4012,50 Lt. būtų tekę bendrijai”. Nieko panašaus. Pasikinkę arkliuką “kas būtų, jei būtų” galime labai toli nujoti. O paskutinė šios kelionės stotelė galėtų būtų ir tokia: ”Jei pirmininkas nebūtų įvėlęs bendrijos į teismus, nebūtų išleista galimai neteisėtai 14 tūkst. Lt., ir jau seniai būtų padaryti visi būtini statybos darbai.”

Dar viena įdomi detalė iš to pačio dokumento, jei jau jį nagrinėjame. Pasirodo, kad pirmininkas jau kaltina ir mus atstovavusį advokatą, teigdamas, kad: „Gediminas Šleinius kaip ieškovas buvo įtrauktas advokato nurodymu“. Pirmiausia, noriu pastebėti, kad advokatas negali nurodyti ar įsakyti, kaip teigia pirmininkas. Advokatas gali tik patarti ir padėti numatyti vieno ar kito veiksmo pasekmes. Galutinį sprendimą priima pats užsakovas. O mūsų atveju, gyventojams patiems  sprendimuose visai nedalyvaujant, tai buvo tik pirmininko sprendimas. Bet jei jau pirmininkas advokatą kaltina, kodėl iš jo nereikalauja atlygio dėl jo darbo finansinių pasekmių, kodėl nesitarė dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, viską perkeldamas gyventojams?

Grįžtame prie balsavimo. 32 iš 40 gyventojų balsavo už tai, kad sutinka apmokėti pirmininkui teismo priteistą sumą. Nebalsavo 6. Tai gal kiek geresnis, nors ir laikinas veiksmas (neveikimas). 2 balsavo prieš. Iš viso 8 gyventojai nepritarė neteisėtiems pirmininko veiksmams. Atsižvelgiant į tai, kad balsavimo biuletenius nešiojo pats pirmininkas, tuo pačiu turėjęs progą ir daryti įtaką gyventojams, galime pasidžiaugti ne pačiu blogiausiu rezultatu. Juk svarbu ne tai kaip dabar gyventojai nubalsavo. Svarbu, ką jie galvoja dėl šių balsavimų, ir kokia apie tai yra tikroji jų nuomonė.

Ankstesniame straipsnyje  rašiau: „Dengti pirmininkui priteistą sumą ar kitokias galimai neteisėtai išleistas sumas gyventojai gali tik savanoriškai. Kiekvieno gyventojo pozicija šiuo klausimu gali būti tik jo asmeninis reikalas. Galiu tik pasakyti, kad apsvarsčius visus aspektus, nesiruošiu dengti asmeninių pirmininko nuostolių, nors taip kiti ir darytų.“ Dabar turime sprendimą, kuris dėl mokėjimo lyg tai įpareigoja visus, nes jau paskelbta, kad atitinkamos sumos, proporcingai buto plotui, bus įrašytos į sąskaitas. Tačiau šios išlaidos nėra būtinos namo eksploatacijos išlaidos, todėl gyventojai, nedavę tokio sutikimo, remiantis įstatymais, jų mokėti neprivalo. O kaip tada galėjo pasielgti pirmininkas, kad nepažeistų gyventojų interesų? Jokių balsavimų ir  sprendimų bendrijos vardu šiuo klausimu neturėjo būti. Tačiau savo asmenines lėšas galime leisti kur tik norime. Galime paaukoti labdarai, atiduoti vargstančiam kaimynui arba benamiui ir visą savo atlyginimą ar kitokias pajamas. Taigi, pirmininkas galėjo paprašyti gyventojų paramos. Kodėl jis taip nepasielgė ir nepriėmė tokio sprendimo kaip vieno iš galimų, jei teigia, kad jis į tokią situaciją pakliuvo gerų norų vedamas? Tačiau prie gerų norų  nedera prievarta. Priversti tai daryti visus yra netinkamas pirmininko siekis. Priminsiu, kad vieną kartą jau bandžiau parodyti, kad neturime apmokėti išlaidų, dėl kurių priimti neteisėti sprendimai, nemokėdama už šilumos skaitiklių patikrą. Bet dabar vėl lipame ant to pačio grėblio. Turime analogišką atvejį. Situacija nė kiek nesikeičia dėl to, iš kokių lėšų tai apmokama – iš kaupiamojo fondo ar per sąskaitas. Ar tapsime daugiau sąmoningi po šio, ar dar lauksime trečio karto? Sako, kad trečias kartas nemeluoja.

Kaip balsavome dėl kitų klausimų

Stebėjausi, kiek kitus jaudina klausimas dėl mokėjimo už vejos pjovimą. Kai pirmininkas ir Co grasina bendrijos nariams ar juos akivaizdžiai šmeižia, kai kurie gyventojai tik ramiai tai stebi. Tačiau nenupjautos žolės vaizdai, tampa vos ne tragedija. Taigi, už šias paslaugas visi nusiteikę mokėti tiek, kiek tik sugalvos pirmininkas. Todėl pirmininko fantazijų pasekmių, sugalvojant vis naujų mokesčių arba keliant jau esamus, gali netekti ilgai laukti.

Dėl komisijos priimant statybininkų darbus neturiu ko pridurti. Gera nors pradžia, kad atsirado norinčių. Kaip ten jiems seksis prižiūrėti ir priimti darbus, parodys laikas.

Atsirado penki asmenys, norintys į bendrijos valdybą. Tai dauguma iš tų pačių visų pirmininko dokumentų pasirašinėtojų, ir jo fantazijų rėmėjų.

Yra du savanoriai, norintys atlikti reviziją. Vienas iš jų aš pati. Kitas asmuo dar prie viso to nori tapti ir valdybos nariu, arba tai gal jo antroji pusė. O tai jau galime laikyti viešų ir privačių interesų konfliktu. Įstatyme numatyta, kad bendrijos revizoriumi (revizijos komisijos nariais) negali būti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos nariai jų sutuoktiniai ir asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku ir bendrijos valdybos nariais sieja artimos giminystės ryšiai. Atrodo, kad būsimasis revizorius to nežino, jei nori būti visur.

Ką daryti?

Atrodo, kad yra du keliai. Kažką daryti arba nieko nedaryti.  Antras lengvesnis, bet labai neefektyvus. Pirmas efektyvesnis, tačiau ir sunkesnis. O kas, jei pabandysime siekti efektyvumo? Laikini sunkumai mus tik užgrūdina.

Dar vienas prašymas, išsiųstas bendrijos pirmininkui ir balsavimo komisijos pirmininkui