Konkursas nepavyko
Rašydama šioje svetainėje, pradėjau domėtis, kas vyksta ne tik mūsų bendrijoje, bet ir už jos ribų. Štai Dituvos sodininkų susirinkimas tapo grožio konkursu. Jei panašiame kontekste pažvelgtume ir į mūsų bendrijos susirinkimą, paskelbtą 2013-05-28 tai pamatytume nemažai panašumų, tačiau galėtume apgailestauti, kad tokių rezultatų, mes neturime. Į mūsų bendrijoje surengtą konkursą jo dalyvės atvyko, tačiau nebuvo kas jas renka. Jos nesulaukė ir susižavėjusių gerbėjų aplodismentų. Be renginio karaliaus ir žiniasklaidos atstovų renginyje būtų dalyvavę tik pora netyčia tuo laiku namo grįžusių gyventojų, todėl nuplanuoto renginio su naujos valdžios rinkimų šou ir rankų autopakilnojimu nebuvo.
Tačiau, grįžkime prie mūsų pretendenčių. Apie ketinimą kandidatuoti jos pareiškė ne tik savo dalyvavimu. Tai buvo užfiksuota ir balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole, kuris buvo paskelbtas šioje svetainėje. Priminsiu, kad reikia ieškoti balsavimo rezultatų dėl sutikimo būti renkamu į valdybos narius. Taigi, paaiškėjo tikrosios neįvykusio konkurso dalyvės. Susipažinkime! Tik gaila, kad siekiančius valdžios reikia aiškintis tokiais metodais, nes atvirai apie tai moterys neprisipažino. Tikėkimės, kad ateityje išmoksime tai pripažinti nesislapstydami po kaukėmis ir nerengdami intrigų.
Nuo ko turime pradėti
Toliau apie tą patį rimtai. Tylus protestas sustabdė naujų bendrijos įstatų prastūmimą. Aukščiau minėtiems asmenims, siekiantiems valdžios, buvo sunku išaiškinti apie kitokius variantus ar pateikti kažkokius pasiūlymus, nes į tai buvo žiūrima su didžiuliu pasipriešinimu. Todėl gerai, kad, neįvykus susirinkimui laimėjome ir mažumėlę laiko ir man gal pavyks parašyti bent kokius du straipsnius apie tai.
Vilniaus savivaldybės užsakymu paruošti daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pavyzdiniai įstatai turi tris variantus, todėl pirmiausia gyventojams turi būti suteikta galimybė pasirinkti iš jų vieną labiausiai tinkamą. Bet už mus tai kažkas jau padarė. Ir to įrodymas paskelbtas laiptinės skelbimų lentoje. Kas išrinko būtent šį variantą, kas taisė, braukė ir koregavo pavyzdinius įstatus neaišku, nes autorystės niekas nepripažino. Tik iš vėlesnio pokalbio po neįvykusio susirinkimo tapo aišku, kad tai gali būti grupinis asmenų, siekiančių valdžios, darbas, galimai, vadovaujant bendrijos pirmininkui.
Pavyzdinių įstatų komentare rašoma, kad pagal pavyzdinius įstatus „ruošiant konkrečios Bendrijos įstatus, nebūtina visas nuostatas į juos įtraukti; kai kurias galima praleisti. Tačiau atsisakant tam tikrų nuostatų reiktų gerai pagalvoti apie pasekmes.” Į paskutinį sakinį, manau, mums tikrai verta atkreipti dėmesį, nes atrodo, kad mūsų „darbo grupė“ apie pasekmes net nepagalvojo. Gal per anksti užsisvajojo apie lengvą valdžią? Mūsų pirmininko įstatų kūrimo teorija dar įdomesnė: Siekiama, kad pirmininkas juos suprastų. ??? Na, manau, kad normaliai mąstantiems žmonėms nereikia aiškinti, kad teisės aktai negali būti kuriami ir pritaikomi vienam konkrečiam žmogui. Toks dokumentas turėtų tarnauti dešimtmečius, o ne būti keičiamas kiekvieną pirmininko kadenciją.
Dabar grįžkime prie pavyzdinių įstatų, kuriuos galime pasirinkti iš šių:
-
Pavyzdiniai įstatai daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, kurioje valdymo organu yra vienvaldis bendrijos pirmininkas;
-
Pavyzdiniai įstatai daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, kurioje valdymo organai yra bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdyba;
-
Pavyzdiniai įstatai daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, kurioje valdymo organai yra bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdyba ir bendrijoje yra Įgaliotinių susirinkimas.
Pavyzdinių įstatų komentare trumpai aprašomi visuose šiuose punktuose nurodyti Pavyzdiniai įstatai. Todėl pagalvojus apie tai, kokį įstatų variantą pasirinkti, kyla sekantis klausimas…
Ar mums reikalinga valdyba?
Pirmininko bandymą formuoti valdybą, galima buvo įžvelgti jam organizuojant balsavimą raštu. O dar anksčiau ir neprisistačiusio kaimyno komentare. Tačiau klausimą dėl valdymo organo formos ir kitas su tuo susijusias detales turime nuspręsti visi bendrijos nariai, o ne vienas pirmininkas su keliais jam pritariančiais, kaip viskas vykdavo iki šiol. Tačiau laikmetis, kai informacija lengviau prieinama gali viską pakeisti.
Dėl valdybos, tai abejoju, kad ji reikalinga. Mūsų namas per mažas turėti daug „valdžios“. Valdybos nariai su pirmininku dalinasi finansine atsakomybe, todėl gali susiklostyti paradoksali situacija, kad ateityje į valdybą neatsiras nė vieno norinčio tai daryti neatlygintinai. Dėl to gali padidėti ir taip nemažos išlaidos atlyginimams. Aišku ne iš karto, tačiau tai tikrai neguodžia. Taip pat, valdyba gali tapti užnugariu nekompetentingam pirmininkui, ir taip apriboti bendrijos narių teises. O jei „savi“ ir toliau pasirašinės, tai kas jiems pateikiama, nes ginčytis su užsispyrusiu pirmininku gali būti sudėtinga? Šiuo požiūriu iš esmės į gerą pusę niekas ir nepasikeistų. Jei kažkas mano, kad išrinkę valdybą galėtume lengviau pakeisti pirmininką, tai taip pat netiesa. Lengviau būtų tik tokio plano kūrėjams, puoselėjantiems slaptas viltis. Kad kažkas turi tokius planus aiškiai supratau praeitų metų ataskaitiniame susirinkime. Tada naujo pirmininko (šiuo atveju pirmininkės) prastūmimo grupė labai aktyviai balsavo už didesnį pirmininko atlyginimą. ??? Dabar viskas susidėliojo į savo vietas, nukrito uždanga. Naujam galimam pirmininkui paruoštos ir pataisos įstatuose. Jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nieko blogo, pagalvokime, kaip mums vėl nepakliūti ant to pačio kabliuko. Žiūrėdami į žmogų, matykime jo poelgius. Pirmiausia paklauskime savęs atvirai. Ar naujas pirmininkas turi suprasti situaciją bendrijoje, ir esančio pirmininko galimai padarytus pažeidimus? Jei jis tai supranta, kodėl nėra atviras? O jei nesupranta, ar jam užtenka kompetencijos? Arba naujam pirmininkui pasiruošus dengti galimas nueinančio pirmininko nuodėmes, vėl būsime mulkinami. O bendrai, tai į viską galime pažiūrėti labai paprastai. Jei jau norime keisti pirmininką, tai ir keiskim. Tai galime padaryti bet kada. Ir tam nereikia jokios valdybos. O jei bendrijoje mums viskas atrodo gerai, galime ir toliau stebėti, kaip vienas asmuo kantriai velka visą įrodinėjimo , kad mes galime susitvarkyti kitaip, naštą.
Bendrijos įstatų punktus, kurie diskutuotini, galima priimti papunkčiui. Tokių punktų yra nedaug, visi kiti ir taip nusirašomi nuo įstatymų.
Mažai bendrijai galima veikti be valdybos. Valdyba savo kompetencijos ribose gali svarstyti ir priimti sprendimus operatyviai (jei toks poreikis yra). Įgaliotinius verta turėti didelėse bendrijose.
Atkreipkite dėmesį, kad tokio susirinkimo darbotvarkė turi būti pranešta raštu prieš 14 dienų, skelbimo nepakanka. Balsuoti gali tik bendrijos nariai (savininkai, o ne jų šeimos nariai), ar juos atstovaujantys asmenys pagal notaro patvirtintą įgaliojimą. Jei nuosavybę turi 2 ar daugiau savininkų, surašomas Sutikimas, kad vienas jų dalyvaus susirinkime ir balsuos. Kitaip notaras nepatvirtins įstatų.
Arvydai, esu Jums dėkinga už dalykiškus komentarus. Teisingai pastebėjote, kad diskutuotini punktai turėtų būti aptariami atskirai. Apie tai ir planavau parašyti šio straipsnio II dalyje.
[…] Įtraukti į balsavimą raštu, kad 3-ias butas negali dalyvauti…“. na net įdomu, kad ta pati Jolita kaip ir pritarė, pareiškus: “…jeigu teisiškai įmanoma… ? […]
[…] Jis savo komentare rašo, kad „balsuoti gali tik bendrijos nariai“, ir tai yra 2-as atsakymas. Be to šis žmogus tapo ir aktyviausiu šių metų pirmo pusmečio komentatoriumi […]