Pranešime apie 2013-05-28 susirinkimą buvo rašoma, kad norintys susipažinti su naujais bendrijos įstatais privalo to paprašyti pirmininko elektroniniu paštu. Sekančią dieną tokį prašymą jam ir išsiunčiau. Įstatų projektą gavau tik po 7 dienų, bet iš karto po to, kai išsiunčiau prašymą dėl balsavimo raštu.
Buvau jau išsiaiškinus, kokie yra pavyzdiniai įstatai, todėl teko tik sulyginti su gautais. Pamačiau, kad įstatų projektas nuo pavyzdinių, ženkliai skiriasi o jo tekstas sutrumpėjęs net 2 lapais. Todėl pirmininko paprašiau atsiųsti visus tekstus, kuriuos išbraukė ar kaip nors koregavo su išsamiais paaiškinimais.
Gavau tokį atsakymą: „…galite man parašyti, kas mano siūlomuose įstatuose netinka ir kaip vieną ar kitą punktą siūlote pakeisti. Kadangi lyg šiol dėl naujųjų įstatų dar nesu gavęs nei vieno komentaro, pasiūlymo ar pastabos, tai drąsiai galiu teigti, kad siūlomi įstatai namo gyventojams tinka.“
Aišku, savo pasiūlymą, kuris jau buvo pareikštas po neįvykusio susirinkimo, išsiunčiau ir raštu. Tačiau pirmininkui noriu priminti, kad čia nėra ta situacija, kai reikalinga dauguma. Juk neteisėti veiksmai netaps teisėtais vien dėl to, kad tai nusprendė dauguma. Jei pirmininkas sugalvos prastumti įstatus, kurie ženkliai susiaurina gyventojų teisėtus interesus, nereikės daugumos, norint tai užginčyti. Užteks ir vieno žmogaus. Taip pat ir dėl visokių kitokių balsavimų, apie kuriuos rimtu veidu kalbėjo pirmininkas: „Įtraukti į balsavimą raštu, kad 3-ias butas negali dalyvauti…“. na net įdomu, kad ta pati Jolita Skirpstaitienė kaip ir pritarė, pareiškus: “…jeigu teisiškai įmanoma… ? Šią kaimynę mažai pažinojau, nes susirinkimuose ji retai dalyvaudavo. Paskutinį kartą ją mačiau 2011 metų susirinkime, dėl skaitiklių patikros, po kurio buvo galimai neteisėtai išleistos lėšos. Tada ji kalbėjo, kad reikia sėsti prie stalo ir susitarti, tačiau niekas iki šiol taip ir nesusėdo. Ką jau kalbėti apie kažkokius susitarimus. O dabar ji įsakmiu tonu man siūlė, kad į susirinkimą atvesčiau žmonių ir mėtė kaltinimus, kad įžeidžiau pirmininką, nes manau, kad pirmininko darbas tai ne verslas, kas gal būt jai nesuprantama, nes ji tobulinasi turtėjimo akademijose.
Kad nenuklystume nuo pagrindinės temos, vėl prie jos grįžkime. Negavusi pirmininko paaiškinimų dėl pavyzdinių įstatų koregavimo, prieš susirinkimą maždaug pusdienį teko skirti žaidimui „atrask skirtumus“. Šiuo metu tie patys įstatai iškabinti skelbimų lentoje, kuri nuo popieriaus tiesiog lūžta. Tačiau abejoju, kad dar kas nors bandys žaisti tokį nedėkingą žaidimą. Todėl pasidalinsiu savo pastebėjimais.
Savo palyginimą atlikau prie tokios nuostatos, kad pirmininkas, kurdamas sau įstatus, pagrindu paėmė 2-ą pavyzdinių įstatų daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, kurioje valdymo organai yra bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdyba, variantą ir atsisakė kai kurių punktų. Taigi, pasižiūrėkime, ką mes prarasime, jei tokius įstatus patvirtinsime.
Bendrijos organai
Pasirinkta, kad bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti išrenkama Revizijos komisija, o ne revizorius. Tai mums netinka, nes per paskutinius 6 metus nesugebėjome išsirinkti net vieno žmogaus, kuris galėtų prisiimti šias pareigas ir jas tinkamai atlikti. Buvusi revizijos komisija pareigas atliko tik formaliai, nes jau tada buvusių trūkumų nematė arba nenorėjo matyti.
Nerenkama nuolatinė balsų skaičiavimo komisija balsavimų rezultatų Bendrijoje nustatymui. Tai negera praktika, kurios pasekmių dar nesupratome. Iki šiol pirmininkas pats ne tik vesdavo susirinkimus, rašydavo protokolus, bet ir skaičiuodavo balsus. Kas gali garantuoti, kad renkant save, jis nesuklydo(netyčia ar tyčia) skaičiuodamas balsus. Argumentas, kad dar vienai komisijai nėra žmonių čia netinka. Manau, būtų daugiau tvarkos, jei rinktume ne valdybą, o šią komisiją.
Nerenkamas ginčų nagrinėjimo organas(asmuo). Toks organas privalomas, jei bendrijoje yra daugiau 100 bendrijos narių. Kitu atveju gali būti arba ne. Tačiau, žinodami, kad mūsų bendrijoje jau apie 2 metus vyksta ginčas, galimybę išsirinkti tokį organą įstatuose gal galėtume ir palikti.
Bendrijos valdymo organų kvalifikaciniai reikalavimai
Pavyzdiniuose įstatuose buvo tokios nuostatos: Bendrijos pirmininkas turi turėti aukštąjį ar jam prilyginamą išsilavinimą; aukštasis ar jam prilyginamas techninis, teisinis, ekonominis, viešojo administravimo specialisto išsilavinimas būtų privalumas; Bendrijos pirmininkas turi turėti gyvenamąją vietą toje vietovėje, kur yra Pastatas, bei būti nepriekaištingos reputacijos (pretendentas į Bendrijos pirmininko pareigas turi užpildyti Nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaraciją – Vyriausybės 2011-08-17 nutarimu Nr. 954 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 2 priedas); Valdybos narys turi turėti bent vidurinį išsilavinimą.
Mums beliko tokie trupiniai: Bendrijos pirmininkas turi turėti bent vidurinį išsilavinimą. Valdybos narys turi turėti bent pagrindinį išsilavinimą.
Čia daugiau gal ir nekomentuosiu. Turime teisę savo pinigus, psichologinę atmosferą ir saugumą patikėti ir beraščiams.
Bendrijos valdymo organų atsakomybė
Klausimai apie atsakomybę išbraukti. Bendrijos pirmininkas nenori būti atsakingas: už visų Bendrijos organų, taip pat patalpų savininkų priimtų sprendimų registravimą ir jų paskelbimą teisės aktų, šių Įstatų ir Bendrijos organų nustatyta tvarka taip pat už patalpų savininkų pateiktų prašymų, skundų ir kitokių dokumentų registravimą. Atsakomybės ir kompetencijos klausimų kratosi ir bendrijos valdyba, nes čia taip pat pasigendame trijų punktų. Tai gal valdyba tikrai nereikalinga?
Bendrijos narių ir patalpų savininkų teisės ir pareigos
Bendrijos nariai netenka teisės įgalioti kitą asmenį dalyvauti Bendrijos veikloje jo vardu. Patalpų savininkai netenka teisės apskųsti pastato ar jo dalies patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu priimtus sprendimus per 6 mėnesių terminą.
Kiti klausimai
Svarstomuose įstatuose, kuriuos pateikė pirmininkas apriboti bendrijos uždaviniai ginti bendrijos narių ir patalpų savininkų interesus ir įtraukti juos į aktyvų savo interesų atstovavimą ir gynimą per įvairias asociacijas. Taip pat ribojamos savininkų teisės dėl slapto balsavimo ir išankstinio nuomonės raštu pareiškimo. Ir dar nemažai detalių, kurių visų neišvardinsi. Nes visko jau per daug. Keistai atrodė ir papildymai. Vienas iš jų įtraukti į patalpų savininkų pareigas gyvūnų laikymo mieste taisyklių reikalavimų laikymąsi. Tačiau tai kontroliuoja kitos institucijos. Tai kokia šios nuostatos prasmė?
Ko siekia pirmininkas?
Visa tai, apie ką čia parašiau pirmininkas nuo mūsų slepia. Kai kas sakys, kad ne, jis juk įstatus iškabino skelbimų lentoje. O ką mes pamatysime pastovėję prie skelbimų lentos? Ogi nieko. Be palyginimų viskas gali atrodyti net labai gražu.
Kai pirmininko paklausiau ar šie įstatai sukurti namo gyventojams ar jam, gavau atsakymą, kad greičiausiai jam. Na ir aišku planuojamai valdžiai. Įžūlus atvirumas, nieko nepasakysi.
O jei pirmininkas galvoja, kad iš įstatų išbrauks atsakomybę ir jos neliks, tai tikrai kvaila, net sakyčiau vaikiška. Dar yra kiti įstatymai. Galų gale yra teismai. Tačiau turint normalius(standartinius) įstatus patiems būtų lengviau.
Pasiūlymas
Kokie tie normalūs įstatai, kuriuos turėtume priimti? Kas atidžiai skaitė paskutinius du straipsnius, gal jau suprato, kur link einu. Svarstyti kiekvieną išbrauktą sakinį būtų tikrai per daug sudėtinga. Priimkime pavyzdinius įstatus, pasirinkdami vieną iš trijų variantų ir nieko nebraukykime. Siūlau priimti pirmą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, kurioje valdymo organu yra vienvaldis bendrijos pirmininkas, pavyzdinių įstatų variantą. O pirmininkui pasiūliau tokį variantą pateikti balsavimui kartu su jo paruoštais įstatais, kad gyventojai galėtų pasirinkti. Jei toks pasiūlymas nebus priimtas, lieka dar vienas kelias. Už pirmininko siūlomus įstatus galime ir nebalsuoti.
Suprantu, kad kažką siūlydama vėl rizikuoju, nes net nežinau, ar mano pasiūlymas nesuveiks priešingai. Taip atsitiko balsuojant raštu. Kai parašiau, kad balsavimas neteisėtas, dauguma už tai ir nubalsavo. Visi žinome, kaip elgiasi maži vaikai. Jei jiems sakysime: „ten pirščiuko nekišk –skaudės“, tai jie būtinai taip ir padarys. Ir Taip elgsis ne dėl to, kad netiki, o dėl to, kad neturi savo asmeninės patirties. O patirtį reikia sukaupti, todėl ir pykti negalima. Gyventi bendrijoje taip pat reikia mokytis. Artėja dešimtmetis. Ar per tą laiką ko nors išmokome?
Kaimynai 
Esminė pastaba: įstatų turinys negali prieštarauti galiojantiems įstatymams, o jeigu ir nėra kas nors įtraukta į įstatus, bet yra Bendrijų įstatyme, vis vien įstatymo normos yra privalomos pirmininko, valdybos ir kitų organų ar pačios bendrijos veikloje. Šis įstatymas nustato, kas privalo būti aprašyta įstatuose.
Pagal mane išsilavinimo cenzo reikalavimas nėra privalomas… Pavyzdinius įstatus irgi reikėtų vertinti kritiškai ir galvoti kūrybiškai, ką verta reglamentuoti pagal savo bendrijos specifiką.
Sėkmės 🙂
Pavyzdiniuose įstatuose įtrauktos nuostatos ne tik iš bendrijų įstatymo, bet ir iš Civilinio Kodekso. Todėl, kai reikia apsiginti, žmonėms sunkoka susigaudyti savarankiškai be teisininkų pagalbos. O pirmininkui visada bus patogiau, jei žmonės apie savo teises žinos mažiau. Jei Jūs žiūrite tik iš pirmininko pozicijos viskas atrodo kitaip ir gal tai pamatyti Jums dar ne laikas.
Pats irgi perskaitęs pavyzdinius taip supratau kad reikalavimai aukštojo mokslo iš piršto laužti. Nes kas geriau pirmininkas statybininkas ar su aukštuoju pedagoginiu išsilavinimu. Tas pats įstatuose dėl revizoriaus. Bet kuri apskaitininkė besimokydama privalo mokėti daryti reviziją. O čia įrašo ekonomistę kai bendrijoje be renovacijų paskaičiavimams užtenka dienos. Istatyme apie reikalavimus pirmininkui bei revizoriui nė žodžio. Apie buhalterį nieko neužsimenama. Tai galima suprasti kad pakanka apskaitininkės kvalifikacijos.
Puiku, kad norite diskutuoti šiais klausimais. Todėl pirmiausia Jūsų paklausčiau, kaip jums atrodo, kokiu tikslu mūsų bendrijos pirmininkas išbraukia iš pavyzdinių įstatų susirinkimo priimtų sprendimų apskundimo terminus?
O savo komentare teisingai pastebėjote, kad išsilavinimo reikalavimas nėra privalomas. Tai tik vienas iš pavyzdinių įstatų rengėjo siūlomų saugiklių, kurį, manau verta palikti.
Nors mūsų bendrijos pirmininkas jei ir turi aukštąjį išsilavinimą, sugebėjimo dirbti tokį darbą jam tikrai trūksta. Todėl, manau, kad renkant bendrijos valdymo organus, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į žmogaus išsilavinimą, bet ir į jo darbinę patirtį bei dvasinį subrendimą, kas ir apsprendžia jo sugebėjimus.
Aukštasis mokslas proto nedadeda tik duoda žinių.Pavyzdinius įstatus galima vertinti tik kaip popierinio tvarkymosi pavyzdį. Kai popieriukai tvarkoje o gyventojai moka iškviestam elektrikui už kiekvienos lemputės įsukimą. Jei įstatuose įrašysit aukštajį net turėdami inciatyvų bei visame susigaudantį galintį būti ir atsakingu už šilumos ūkį be aukštojo jo negalėsit rinkti. Gausit samdyti iš šalies savaime suprantama brangiau bei rečiau matomą.
Pirmininkas ne auklė, kam jį dažnai matyti? Be to, rečiau matomas nebūtinai yra brangesnis. Taip pat, rašėte, kad “Aukštasis mokslas proto nedadeda tik duoda žinių.“ Būtent žinių ir įgūdžių pirmininkui ir reikia. Ir tikrai nemažai, ir labai įvairių: ir ekonominių, ir teisinių, ir socialinių, ir administravimo, ir organizavimo, ir bendravimo, ir psichologinių ir gyvenimiškos patirties reikia, nes net žinios nepadės, jei nesuprasi, nes neįsiklausei, nepajautei. O tuo tarpu šilumos tinklus gali aptarnauti ir specialistai. Iniciatyvumas ne vietoje ir ne laiku taip pat gali nuvesti ne ten, kur reikia ir pridaryti problemų, kurias reikės spręsti dešimtmečiais, o neigiamos veiklos pasekmės gali paveikti nemažai žmonių. Ir pavyzdžių bendrijose yra.
laba diena, norėčiau Jūsų paklausti kodėl patys neinat pirmininkauti? Labai lengva pilti purvą ir būti viskuom nepatenkinti. O ką patys padarėte gero savo bendrijai ?
Tikriausia neatidžiai skaitėte. Ir einam, ir darom, ir dar rašom. Tik va apie savo darbus parašyti dar nespėjau. Tačiau po Jūsų komentaro, gal teks, nes kas gi daugiau pagirs…
[…] pažadėjau skaitytojams parašyti apie tai, ką nuveikiau bendrijoje. […]