Kaimynai

Pagaliau mūsų bendrijos pirmininkas pripažino klydęs. Po kelerius mėnesius trukusių bandymų organizuoti susirinkimą, balsavimo raštu ceremonijų ir aštrių pasikalbėjimų, štai tokio skelbimo sulaukėme mūsų skelbimų lentoje. Jis rašo, kad įstatymas: „…neleidžia priimti įstatų pakeitimų ar keisti valdybos balsuojant raštu.“ Tačiau iš tokios formuluotės matome, kad jis dar nepripažįsta, kad vertė gyventojus neteisėtai rinkti ir pirmininką, t. y. neteisėtai rinkti save. Apie pirmininko rinkimus gyventojai sužinojo tik pamatę balsavimo raštu biuletenį. Įtariu, kad ne visi jį spėjo ir perskaityti, nes pirmininkas jų prašė balsuoti grąžinant biuletenį iš karto, apipylęs juos pažadais, kurių vykdyti net neketino. Kai kurie kaimynai minėjo, kad pirmininkas sakė, kad dabar tai viskas bus gerai, supraskite, balsuoti reikia kaip jis nori. Todėl nenuostabu, kad niekam iš aktyviai už viską balsuojančių nekilo klausimas, kodėl turi būti renkamas pirmininkas, jei jo kadencija baigiasi tik kitais metais. Taip ypatingai skubant balsuoti, buvo nepastebėti ir daugelis kitų dalykų. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Bendrijų įstatyme) yra numatyta teisė kiekvienam bendrijos nariui būti išrinktu į valdymo organus. Todėl apie valdymo organo (pirmininko) rinkimus ne tik turime žinoti iš anksto. Kiekvienam turi būti suteikta galimybė pareikšti savo pageidavimą būti renkamam į šias pareigas. Bendrijos pirmininkas, būdamas mūsų atstovu, turi užtikrinti mums tokia galimybę. Ir tai padaryti yra visiškai elementaru. Daroma apklausa, kas pageidauja eiti pirmininko pareigas, po to prieš šaukiant susirinkimą, paskelbiami būsimi kandidatai. Turime turėti galimybę pasirinkti. Tik tada galime balsuoti. Mūsų pirmininkas viso to neatliko. Taigi demokratiškų rinkimų mums dar teks palaukti. O kažkokie pokyčiai į gerą pusę gali prasidėti tik tada, kai suprasime, kad nuo smulkmenų prasideda svarbūs dalykai, pavyzdžiui, susirinkime išsirinksime tokį sekretorių, kuris pats gali surašyti susirinkimo protokolą, o ne tokį, kuris gali tik jį pasirašyti.

Atkreipsiu dėmesį ir į tai, kad pirmininkas pas mus net nerenkamas. Kaip rašoma protokole, jam “pareigas siūloma ir toliau patikėti“. Taip pat, visiems atrodo, nesvarbu, kad jis dirba ne mažiau trijų darboviečių ir visada akcentuoja, kad neturi laiko, tačiau nuo šitos kėdės jo atplėšti, ko gero, būtų neįmanoma. Gal jis ir tikrai galvoja, kad turi tokią išskirtinę teisę ir yra daugiau nusipelnęs už kitus. Tačiau pirmininko darbo vieta nėra Gedimino Šleiniaus nuosavybė, o jis pats nėra vienintelis bendrijos „akcininkas“. Mūsų atstovas nėra mūsų valdovas. Greičiau jis yra mūsų pagalbininkas ir tarnas. Tokiais epitetais, jokiu būdu, nenoriu sumenkinti ar įžeisti. Tarnauti visuomenei, savo bendruomenei ar bendrijai yra didelė garbė, tačiau tai yra ir didelė atsakomybė. Dažnai matome, kad ne kiekvienas šias pareigas gali atlikti tinkamai. Dažnai į darbą bendrijoje pradedama žiūrėti kaip į dar vieną finansinę galimybę t. y. siekiant didesnės naudos sau. Todėl į šias pareigas turėtume rinkti atsakingai, nes išsirinkus netinkamą žmogų, pirmiausia problemų turime patys. Aš čia net nekalbu apie piktybišką atstovo elgesį su žmonėmis, juos gąsdinat ir jiems grasinat. Toks elgesys negali būti pateisinamas. O man asmeniškai, tai visiškai nepriimtina. Ir net nesvarbu ar grasinama man ar kaimynui, ar spjaudoma ant mano, ar ant kaimyno durų.

Savo skelbime pirmininkas taip pat nepaminėjo kaip žada spręsti sekančią problemą. Po konkurso rezultatų paskelbimo jau žinome, kad sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo ir pirmininko bei valdybos narių rinkimo yra teisėti, jei už juos balsuoja bendrijos nariai. Pabrėšiu dar kartą – pirmininką gali rinkti tik bendrijos nariai. Pas mus už tokius klausimus balsuoja butų savininkai. Bandykime spėti, kodėl taip yra. Gal dalis jų net nežino, kad nėra bendrijos nariai? Gal jie nežino, kokias turi pareigas ir teises, ir kaip galėtų tapti bendrijos nariais. Nuo bendrijos įkūrimo niekam nebuvo suteikta galimybė tapti bendrijos nariu. Išimtis – Jolita, kuri tapo bendrijos nare 2013-06-07 dėl siekio pakliūti į bendrijos valdžią. Informacija apie bendrijos narius ir toliau yra nuo visų slepiama. Ir tai taip pat nėra smulkmena. Mūsų bendrijos pirmininko piktybiški ar nemokšiški veiksmai yra rimtos spragos jo ilgalaikėje veikloje. Jei kažkurį laiką ir galime žmogaus gailėti, kad jis nežino ar nesupranta, ir jį glostyti, tačiau tai negali tęstis dešimtmečius. Taip patys galime likti kvailio vietoje. Be to, ar galime teigti, kad pirmininką nors vieną kartą išrinkome teisėtai? Aš tuo, tikrai, abejoju.

Nėra paaiškinimo ir dėl to, kodėl pirmininkas nesuteikia galimybės būti renkamiems revizoriais. Savo veiksmais, iškalbingesniais už bet kokius žodžius, pirmininkas jau parodė, kad nesilaikys bendrijų įstatymo, įpareigojančio tokį organą rinkti. Jam nesvarbu, kad buvo net ne vienas savanoris gyventojas, pasiūlęs tokias paslaugas bendrijai ir tai buvo užfiksuota 2013-05-08 balsavimo raštu protokole. Argi nėra keista, kodėl pirmininkas bijo bendrijos finansinės veiklos patikrinimo, kaip velnias kryžiaus? O ko laukiame mes? Kodėl nenorime išsirinkti revizoriaus? Ar taip nerizikuojame likti su tuščia bendrijos banko sąskaita?

Ir dar kartą grįžkime prie pirmininko skelbimo, kuriame rašoma: „…visi paskutinio balsavimo raštu priimti sprendimai yra laikomas negaliojančiais.“ ??? Ar taip pirmininkas skuba atsikratyti visų su šiuo balsavimu susijusių dokumentų, kaip įrodymų? Juk niekas nežinome, ar tikrai yra tie biuleteniai, kuriais remiantis deklaruota 19 balsavusių „už“? O Gal mūsų bendrijos pirmininkas įsivaizduoja, kad jo skelbimas yra dokumentas, turintis kažkokią juridinę galią ir kad jis vienas gali nuspręsti dėl anksčiau priimtų sprendimų? Balsavimo raštu protokolą negaliojančiu gali pripažinti tik teismas. Taigi, atrodo, artimiausiu metu ir vėl teks ginti mūsų teises teisme. Tai reikia padaryti ir dėl to, kad kitokio, jam siūlomo sprendimo mūsų bendrijos pirmininkas priimti neketina. Be to, neįmanoma po kelis kartus vis aiškinti pirmininkui kiekvieną žingsnį, kurį jis pats turėtų padaryti, kai kiekvieną pastabą jis priima su pasipiktinimu, regzdamas vis naujus keršto planus. Tai kokia yra išeitis, koks turėtų būti teisingas sprendimas mūsų situacijoje? Na, dar vienas konkursas tai jau tikrai nebebus skelbiamas. Bet gal atsiras ir taip norinčių šiuo klausimu padiskutuoti. Gal pagaliau, tai pakomentuos, ar kokį savo svarų žodį pasakys asmenys, aktyviai besibrovę į naująją valdybą? Priešingu atveju, manyčiau, kad moterys siekė padėti pirmininkui slėpdamos jo nusižengimus ir informaciją. Po tokios patirties, pagalvokime, ar mums tikrai reikia valdybos? Ar mums reikalingos tokios pagalbininkės, kurios, sąmoningai ar nesąmoningai, nekontroliuodamos neteisėto pirmininko elgesio, ruošėsi veikti prieš namo gyventojus ir taip siekė sudaryti atsvarą trečiam butui? Ir vis dėl to, jos taip ir nesuprato, kad tokiai atsvarai nereikia žmonių kiekio. Tegul tai būna nors ir vienas žmogus, turintis kūrybinės energijos ir atitinkamų žinių.