Kaimynai

Į 2013-09-26 bendrijos narių (savininkų) susirinkimą atėjo nedidelė grupelė pirmininko rėmėjų, kurie vienbalsiai, net nesigilindami už ką, kilnojo rankas ir neleido užduoti klausimų, argumentuodami, kad juos gaišinu. Paprastai bendrijose, esant tokiai situacijai, sudaroma kita grupė – pirmininkui nuversti. Nežiūrint į tai, kad tokius metodus man siūlė ir savivaldybės atstovai, pasielgiau kitaip. Neieškojau palaikymo komandos, nekviečiau balsuoti vienaip ar kitaip, vaikščiodama po butus. Tačiau taip išsiaiškinau asmenis, dengiančius galimus pirmininko nusikaltimus. Tai tik šeši žmonės, dalyvavę šiame ir 2013-09-10 neįvykusiame susirinkime. Gal ir neblogas skaičius. Kai bendrijos narių yra 29, pakartotiniame susirinkime užtenka susirinkti tik aštuoniems. Taigi, pirmininkui trūksta apkvailinti dar vieną, kad pavyktų išsirinkti „savo valdžią“.

Pirmas klausimas pagal darbotvarkę buvo 2012 metų metinės veiklos ataskaitos tvirtinimas. Pirmininkui dėl ataskaitos užduoti klausimai ir atsakymai buvo paskelbti čia. Atsakymai nėra išsamūs – juos pirmininkas pateikė tik tam, kad kaip nors atsikirsti. Ataskaita nepatikrinta ir nepataisyta. Klaidų mūsų pirmininkas netaiso. Tačiau susirinkimo dauguma tam entuziastingai pritarė.

Susirinkime vienas iš kaimynų prisipažino, kad balsuoja už metinę ataskaitą jos net nematęs. Kai vėliau išsiaiškinau jo požiūrį, supratau, kad jis nežino pačių bendrijos veikimo pagrindų. Žmogus dalį savo gyvenimo praleidęs jūroje, bendriją gali įsivaizduoti kaip laivą. Jame viską sprendžia kapitonas, kuriam nepaklusdamas netyčia gali atsidurti už borto. Be to jis paminėjo, kad turi būti viena nuomonė. Taigi, atėjus su tokiu požiūriu, buvo balsuojama už vieną nuomonę. Buvo balsuojama kaip visi. Tačiau tie visi dabar buvo mažuma. Juk dar nežinome, kaip balsuotų į susirinkimą neatėję?

Antras klausimas pagal darbotvarkę buvo įstatų tvirtinimas. Trys dalyvavę susirinkime balsavo prieš. Lieka neaišku kodėl. Aš savo poziciją išsakiau. Kiti taip balsavusieji tokios progos neturėjo. Pasirinkti įstatų varianto balsuojant, pirmininkas mums neleido. Jis pats nusprendė dėl valdybos. Manau, kad toks jo elgesys buvo neteisėtas. Pagrindinį ir svarbiausią klausimą, ar mums reikalinga valdyba po įstatų patvirtinimo susirinkime pakeisiu į kitą: kam mums reikalinga valdyba? Tokį klausimą bandžiau užduoti vienai susirinkimo dalyvei. Pirmas jos argumentas buvo labai moteriškas: „reikalinga valdyba, reikalinga valdyba…!!!“ Vėliau ji pareiškė, kad vis tiek, nuomonių daugiau bus geriau. Tačiau nematoma ir negirdima net ne nuomonė, o faktai. O gal valdybos jai reikėjo, tik dėl to, kad ją išrinktų? Taip vėliau ir atsitiko. Nors kandidatūros prieš susirinkimą ji ir nebuvo iškėlusi. Tik po to, kai buvo patvirtinti įstatai, savo argumentus pateikė ir pirmininkas. Jis nori, kad pirmininką galėtume rinkti ir ne iš namo gyventojų. Ar tikrai mums to reikia?

Trečias klausimas – bendrijos pirmininko rinkimai – sukėlė daugiausia aistrų. Laimingiausios buvo moterys, galėdamos pagaliau rinkti savo favoritą. Joms nekliuvo tai, kad pirmininkas nieko nežadėjo ir nieko neįsipareigojo, o savo grupelei nesikuklino prisipažinti, kad nenorėtų ir pirmininko valandos, kurios jie patys ir prašė susirinkimo pradžioje.

Tuo tarpu mano įsipareigojimai buvo nemaži. Apie tai skelbiau čia. Tikrai buvau pasiryžusi tai padaryti, nors ir galvojau, kad tai gali būti be galo sunku. Juk prižadėjau padaryti darbus, kurie nebuvo padaryti per pirmininko darbo laikotarpį. Tačiau dirbančių pirmininko grupelei nereikia. Taip pat nereikia ir kandidatui į pirmininkus leisti pasisakyti susirinkime. Tai gal ir vėl apsirikau – dalyvavome ne pirmininko rinkimuose, o grožio konkurse?

O kur yra esmė?
Apie valdybos narių ir revizorių rinkimus (ketvirtas ir penktas darbotvarkės klausimai) galiu pažymėti tik tiek, kad revizijos komisija iš ,,savų” nebuvo išrinkta. Galbūt jiems pritrūko kompetencijos.

Taip pat, susirinkime buvo pateiktas klausimas nenumatytas darbotvarkėje. Atrodo, kad dabar jau galiu atsakyti į vieno susirinkimo dalyvio klausimą, o kur yra esmė? Taigi, 11 gyventojų pritarimu susirinkime buvo priimtas toks sprendimas:
Pritarta kad išlaidos susijusios su teisminiu procesu (UAB ,,Statybų horizontas” dalinė namo ekspertizė, žyminis teismo mokestis, užstatas Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir advokato  paslauga) turi būti paimtos iš DNSB ,,Mėlynas namas” kaupiamosios sąskaitos o,
UAB ,,Pamario troba” pervestos lėšos turi būti įskaitytos į DNSB ,,Mėlynas namas“ kaupiamąją sąskaitą.

Pirma. Atkreipkime dėmesį, į tai, kad sprendimas susideda iš dviejų dalių. Kad būtų aiškiau antrą jo dalį perkėliau į kitą eilutę. Jei kas nugirdo tik antrą klausimo dalį, tikriausia pritarė. Tačiau tai nėra esminė klausimo dalis. Lėšos, kurias pervedė UAB „Pamario troba“ iš mūsų sąskaitos niekur nedings, jei už tai ir nebūtume balsavę.

Antra. Įdomu kaip mes šį sprendimą galime vykdyti? Prisiminkime balsavimą už bylinėjimosi išlaidų perkėlimą gyventojams, kuriam pritarė 32 gyventojai. 6 gyventojai nedavė sutikimo, 2 balsavo prieš ir šių išlaidų nemoka, nes išlaidos nesusijusios su namo priežiūros privalomais reikalavimais. Tiesa, į sąskaitas šiems gyventojams neįrašyta tik po to, kai kreipiausi į teismą. Paskutinį sprendimą, kai 11 gyventojų pritarė aukščiau išvardintų išlaidų padengimui, galime laikyti analogišku buvusiam. Tik čia yra nedidelis skirtumas. Išlaidos turi būti dengiamos iš kaupiamojo fondo asmeninių sąskaitų. Tokias sąskaitas, remiantis nauju įstatymu, mes visi turime ir jos turi būti parodytos komunalinių paslaugų sąskaitose. Taip pat, bendrija turi turėti atskirą kaupiamojo fondo sąskaitą. Tai turėjo būti padaryta jau nuo bendrijos įkūrimo pradžios, nes buvo numatyta ir mūsų bendrijos įstatuose. Manau, gyventojai ir vėl buvo apgauti arba sąmoningai prisiėmė atsakomybę už pirmininko galimai neteisėtai padarytas išlaidas. Tačiau, jei jie taip energingai nori lipti ant to pačio grėblio, argi uždrausi? Aš sutikčiau, kad 11 balsavusių  pasidalintų  visas išlaidas. O tai būtų apie 900 Lt. kiekvienam butui arba kiek daugiau didiesiems ir mažiau mažiesiems butams, skaičiuojant pagal buto plotą.

Trečia. Susirinkime pirmininkas pagaliau pripažino, kad lėšas iš kaupiamojo fondo ėmė savavališkai. Todėl šis sprendimas yra pavėluotas ir galimai neteisėtas. Tai galimai baudžiamasis nusižengimas – lėšų iššvaistymas stambiu mastu. Tik gaila, kad neteisėti sprendimai, kai jų niekas neginčija gali tapti gerais ir teisingais.

Susirinkimui pasibaigus
Žvilgsniai nukrypo į mane tik susirinkimo pabaigoje, kai pirmininkas paskelbė, kad susirinkimas baigtas, ir paklausė, ar kas turi kokių pastabų. Pasakiau, kad klausimai liko neišspręsti. Tačiau po susirinkimo jau nėra jokios prasmės aiškintis, nes už viską jau nubalsuota. Kažkas labai garsiai pareiškė man savo nepasitenkinimą, kad neatsakau į klausimus, o gal, kad į juos neatsakau „TAIP ar NE”, kaip reikalavo praėjusiame neįvykusiame susirinkime. Pasiūliau klausimus teikti savo išsirinktai valdžiai. Kažkas reikalavo kažkokio bilieto. Tik, deja, nesiruošiu su jais niekur keliauti. Ir vėl jie priėjo iki patyčių, kurios atsiranda, kai trūksta sveiko proto ir argumentų. Kol kas dar neaiškūs ir tokių asmenų elgesio motyvai, nors jie gali būti įvairūs: gal tai nusistatymas ir priešiškumas man, dėl kažkokių tai asmeninių priežasčių, gal aklas tikėjimas pirmininku.

Nors tikėjimas yra gyvenimo pagrindas, tačiau jis turi būti patvirtintas žinojimu. Tarp tikėjimo ir žinojimo turi būti pusiausvyra. Kai jos nėra, ir yra vien tikėjimas, tokius žmones galima pasveikinti – jie yra fanatikai. Jie alpsta nuo konkretaus žmogaus, atitinkamos religijos pakraipos arba televizijų šou.

Tai ką daugiau tada dar galėjau pasakyti? Tik tai, kad apie viską bus parašyta svetainėje. Taigi, skaitykite, rašykite, diskutuokime. Jei tik norite.