Kaimynai

Ilgais žiemos vakarais malonu pasėdėti su knyga, ar prie interneto. Tokie vakarai nors ir apriboja kūną –žiemą juk esame mažiau fiziškai aktyvūs, tačiau išlaisvina sielą. Tokie vakarai tinka ir pamąstymams apie žmones, kurie gyvena už mūsų butų ribų, santykius su jais, tą ypatingą energiją, kuri mus jungia ir skverbiasi per pastato sienas. Gal ir ne savo noru esame kaimynai, bet esame kaimynai.

Praeitų metų lapkričio mėn. 28 d. sukako metai, kai šioje svetainėje dalinuosi pamąstymais ir patirtimi apie galimybes dalyvauti bendrijos veikloje, apie kliūtis, aistras ir charakterius, su kuriais susidūriau. Kai atlaikai aplinkinių priešiškumą ir šmeižtus – gyvenimas tampa kitoks. Todėl dabar sunku pasakyti, ar per visą tą laikotarpį teko daugiau nusivilti, ar maloniai nustebti, kad galima kažką pakeisti. Todėl nesigailiu, kad užsiėmiau tokia visuomenine veikla, kuri užpildė mano laisvas minutes, suteikė progą vis geriau pažinti savo kaimynus ir tobulėti, nes gavau patirties, kurios net nesitikėjau.

Pradėdama rašyti įsivaizdavau svetainės apimtį metams – tiek turėjau informacijos, kuria norėjau pasidalinti. Per metus informacijos kiekis didėjo, įvykis vijo įvykį: teismai, susirinkimai, balsavimai raštu… ir ne viską iš senųjų metų plano spėjau realizuoti. Į priekį veržiasi nauji darbai ir būsimieji įvykiai. Taigi, veiklos naujais metais gali būti nemažai, svetainė veikia ir tikiuosi, kad naujieji 2014 metai bus ne mažiau produktyvūs straipsniais.

O ką pavyko nuveikti per praeitus metus, ir kuo bendrijoje galime pasidžiaugti šiandien? Gavau nemažai informacijos apie bendrijos faktinę padėtį. Nors pirmininkas ir kaišiojo pagalius į ratus, viskas yra įmanoma, kai pasitelkiamas kūrybiškumas. Su administratoriaus pagalba paskelbta 40 įrašų svetainėje. Sulaukiau pagalbos iš savivaldybės: mūsų bendrija įtraukta į 2014 metais tikrinamų bendrijų sąrašą. Taip pat, laimėjau byla teisme dėl informacijos pateikimo ir susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Daugiau apie tai skaitykite sekančiame straipsnyje.

Po metų beldimosi į gyventojų širdis, kažkas išdrįso pasakyti, kad į susirinkimus neina, nes nešildomame rūsyje šąla kojos, susirinkimuose per daug neigiamų emocijų, kurios trukdo naktį užmigti, arba, kad sutapus su šeimos švente susirinkimas atrodo labai nešventiškai. Gyventojų įvardintos problemos, kad ir smulkūs nepatogumai – tai atsibudimo pradžia. Jei apie tai pasakome, atsiranda ir viltis išspręsti. Juk mes galime susitvarkyti taip, kad susirinkimų lauktume su nekantrumu, ir į juos eitume kaip į šventę. Aš tikrai nuoširdžiai tuo tikiu. Tačiau kaimynai vis dar nežino, kaip tai padaryti. Kažkodėl bijo permainų. Nors ir supranta, kad be jų nieko nebus. Pacituosiu vieno kaimyno žodžius, kuriuos jis ištarė po paskutinio susirinkimo: “buvo bardakas ir bus bardakas… “ Taigi, pageidaujamos prognozės kol kas yra tokios. Tik pratęsdama mintį prie to pridursiu : … kol tai leisime.

Dalis namo gyventojų, nežinodami ką daryti, paprasčiausiai, pasitraukė. Liko tik keletas aktyvių balsuotojų “už tą pačią tvarką“. Tačiau įdomu tai, kad net pastarųjų balsas neina į dangų, ir jų nuomonė pirmininko taip pat ignoruojama. Paskutiniame susirinkime jie nieko nepešė, pageidavę „pirmininko priėmimo valandos“, o po balsavimo dėl kaupiamojo fondo, liko it musę kandę. Įdomu, kaip siekiant būti draugiškais, galima tapti bukais. Tokiais pavadinčiau žmones visiškai nereaguojančius į besikeičiančias aplinkybes.

Pirmininkas nesupranta savo pareigų bendrijoje ir vengia atsakomybės. Matome jo nenorą mus išgirsti, manipuliavimą turima informacija, kurios jis mums nesuteikia, be teismo įsikišimo ir pan. Galima konstatuoti, kad Gediminas Šleinius yra tik formalus pirmininkas ir faktiškai nevaldo situacijos bendrijoje. Juk neįmanoma užsėsti kėdžių, kurių užpakalis neuždengia, ar gerai atlikti darbą, kuriam reikalinga kitokia kvalifikacija, kitokios savybės, pasaulėžiūra.

Svetainėje  labai pasigedau argumentų iš kaimynų. Nelengva prisibelsti į jų uždarytas duris, ar sulaukti, kol jie patikės, kad gali būti kitaip. Taip gali nemažai vandens nutekėti. Bet tai yra mūsų demokratijos pamokos. O kol kas man artimesni buvo svetainės skaitytojai, iš kurių gavau nemažai geranoriškų atsiliepimų. Už tai noriu visiems padėkoti ir tikiuosi, kad ateityje svetainė bus ne mažiau skaitoma, kad kartu bandysime ieškoti sprendimų, nes, panašu, kad mūsų problemos  yra ir jūsų problemos.