Kaimynai

Kaip gauti informaciją apie bendrijos veiklą? Ką daryti, jei namo bendrijos pirmininkas dėl įvairiausių priežasčių tokios informacijos nesuteikia?  Žinoma, pirmiausia bandome su juo susitarti.  Jei nepavyksta galime kreiptis į atitinkamas valstybines institucijas: miesto ir rajono savivaldybę, valstybės įmonę „Registrų centras“ ir pan. Jei valstybinės institucijos į prašymus neatsižvelgia, atsirašinėja arba savivaldybės nurodymus pirmininkas ignoruoja, galime eiti toliau ir kreiptis į teismą. Yra ir dar vienas išbandytas būdas gauti informaciją, kurio čia nepaminėjau.  O gal ir skaitytojai pasidalintų savo patirtimis šia tema. Būtų labai įdomu.

Dar kartą apie savivaldybės pagalbą
Po naujo bendrijų įstatymo įsigaliojimo vietos savivaldybės turi didesnius įgaliojimus kontroliuoti bendrijų veiklą ir, kaip jau teko įsitikinti, dabar jau gana efektyviai tuo naudojasi. Atvirai sakant, buvau gerokai nustebinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmais. Kaip jau rašiau praeitame straipsnyje, į mano pakartotiną kreipimąsi savivaldybės darbuotojai ne tik atsakė, bet ir pažadėjo, kad bendrijos veikla 2014 metais bus patikrinta.

Apie pagrindinį reikalavimą byloje
Kol savivaldybėse minėtos funkcijos dar tik įsibėgėjo, buvau pasirinkusi kitą kelią dėl minėtų problemų sprendimo – kreipiausi į teismą. Toks kelias, nors ir nelengvas, bet įmanomas. Byla dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir informacijos gavimo baigta, tiksliau, nutraukta sudarius taikos sutartį. 2013-10-07 priimta teismo nutartis.
Mano pirminiai reikalavimai keitėsi, kai kurių iš jų teko atsisakyti. Tačiau, pagrindinis tikslas, išsiaiškinti, kaip  Gediminas Šleinius 2013-02-26 teismo sprendimo vykdymą nuo savęs perkėlė gyventojams, išliko. Tai galėjau sužinoti gavusi bendrijos banko sąskaitos išrašą.
Tarkime 32 gyventojai sutiko padengti G. Šleiniaus bylinėjimosi išlaidas ir moka įmokas, tačiau 2013-05-08 balsavimu raštu protokolas ne viską išsprendžia. Nes, kaip žinome, pirmininkas yra samdomas darbuotojas ir negali gauti iš bendrijos kitokių pajamų, išskyrus darbo užmokestį. Tai ką su tais sukauptais pinigais jis planuoja daryti? Sumokėti statybų bendrovei, su kuria taip norėjo bylinėtis? Bet tai, taip pat būtų neteisėta, nes šią sumą, remiantis 2013-02-26 teismo sprendimu, jis turi sumokėti iš asmeninių, o ne iš bendrijos lėšų. O gal šie pinigai galėtų būti panaudoti tokiais tikslais, kurie ne tik asmeniškai G. Šleiniui, bet ir gyventojams atrodo tinkami.
Taigi, gavusi banko sąskaitos išrašą norėjau įsitikinti, ar G. Šleinius neatliko neteisėtų veiksmų ir patikrinti bendrijos piniginių lėšų apyvartą už 2013 metų devynis mėnesius.

Apie teismo nutarties vykdymą
Teismo nutartį G. Šleinius įvykdė, bet tik dalinai. Vis dar lieka neįvykdytas antras teismo nutarties punktas: Atsakovas įsipareigoja iki 2013-11-01 įsakymu panaikinti DNSB „Mėlynas namas“ susirinkimo sprendimą 2013-04-04, susirinkimo protokole pažymėtą punktu Nr. 3, kurio  pagrindu patvirtinta 2012 metų bendrijos veiklos ataskaita ir planuojamos 2013 metų bendrijos išlaidos. Nors nuo lapkričio mėn. 1 d. –jos vykdymo termino pabaigos praėjo jau nemažai laiko, vis dar kantriai laukiu minėto nutarties punkto įvykdymo įrodymo. Gal G. Šleiniui ši nutarties dalis pasirodė nesvarbi? Tačiau jis turi vykdyti visus teismo nutarties punktus, o ne pasirinktinai, tik jam patinkančius.

Apie teismo posėdį
Ši teismo byla man buvo nemažas iššūkis. Reikėjo papildomai ieškoti informacijos, mokytis. Į teismą ėjau kaip į egzaminą, kuriam pasiruošti negalėjau skirti tiek laiko kiek reikėtų, nes kažkaip ir duonai turiu užsidirbti. Taigi, ieškinyje buvau padariusi klaidų, tačiau teisėja leido jas ištaisyti. Tiesa terminai buvo labai trumpi ir reikėjo labai pasispausti.
Kai posėdžio metu teisėja pasiūlė sudaryti taikos sutartį, G. Šleinius kėlė absurdiškas sąlygas: reikalavo, kad aš ateityje nesikreipčiau į teismą, ir panašiai. Turguje toks elgesys gal ir priimtinas, tačiau teisme visa tai skambėjo gana juokingai. Teisėja tik pabrėžė, kad teismas negali uždrausti ieškovei kreiptis į teismą visą likusį gyvenimą, kas adekvačiai mąstančiam žmogui ir taip yra suprantama.
Taikos sutartimi nepavyko įgyvendinti įstatymais numatytos teisės susipažinti su 2013-05-08 balsavimo raštu biuleteniais. Bet man buvo svarbiau gauti banko sąskaitos išrašą, todėl biuletenių klausimo per daug neakcentavau. Tačiau kilo abejonių, kas dar nuo mūsų yra slepiama ir buvo neaišku, ko G. Šleinius taip bijo. Gal balsavimo biuleteniuose būtume pamatę visai kitokius skaičius, nei yra nurodyti gyventojų nerinktos ir neaišku iš kur atsiradusios balsų skaičiavimo komisijos protokole: ne 32 pritariantys balsai, o mažiau? Gal kai kurie gyventojai priversti mokėti, nors tam ir nepritarė –paprasčiausiai, jie nežino ir nesiaiškino šios situacijos? O ar savo bylinėjimosi išlaidas moka pats G. Šleinius, ir kaip jis pats šiuo klausimu balsavo? Tačiau dabar daugiau nebespėliosiu. Į šiuos ir visus kitus kylančius klausimus galėsime atsakyti, kai tik pradėsime gerbti save ir vienas kitą, daugiau pasitikėsime vieni kitais ir bendradarbiausime. Kai iš kaimyno bus galima sulaukti atsakymo į klausimą: kiek jūs mokate už…? Mūsų abejingumas tik padeda G. Šleiniui manipuliuoti, naudojantis patikrintomis priemonėmis –  bauginant, grasinant ir šmeižiant. Ir visai nesvarbu. kad šmeižiamas ne jūs, o šalia gyvenantis kaimynas.

Apie bylinėjimosi kainą
Bylinėtis nemokamai tikrai nepavyko. Teismo nutartyje dar kartą galime pamatyti, kiek man kainavo informacija apie bendrijos veiklą. Žinoma, galėjau nesutikti dėl taikos sutarties sudarymo ir eiti iki galo, juk jaučiausi esanti teisi. Tačiau sutikau, nes pirmiausia galvojau apie rezultatą ir greitesnį kelią link jo. Sutikau net apmokėti visas teismo išlaidas, nors ir manau, kad sudarant taikos sutartį, teismo išlaidas turi prisiimti abi pusės, ir tik tokia taikos sutartis būtų sąžininga. G. Šleinius kategoriškai nesutiko apmokėti savo išlaidų dalies. Reiškia jis nenorėjo taikos sutarties, nors ir teigė priešingai. Taip tik dar kartą teko įsitikinti jo piktybiškumu, kuris pasireiškia savalaikiai nesuteikiant gyventojams privalomos informacijos.
Vis dėl to, manau, kad teismo išlaidos nėra didelės. Tačiau, jei kaip dauguma mūsų namo gyventojų žiūrėčiau tik savo asmeninės naudos, tai pigiau būtų buvę prisidėti prie tų gyventojų, kurie sutiko su bet kokiais, net ir akiplėšiškais G. Šleiniaus veiksmais ir nekvaršinti sau dėl to galvos. Tačiau visada yra ir kita medalio pusė. Kiek galėtume su tuo taikstytis ir kada išdrįstume paprieštarauti dėl sekančių nesąmonių? Todėl dabar aš jaučiuosi gerai vien dėl to, kad padariau viską, ką galėjau, kad užkirsčiau tam kelią.