„Šiandien žodį „demokratija“ siejame su savo gerove, tačiau tai klastingas ir sudėtingas reiškinys. Turbūt kiekvienas sutiksime, kad nebūtinai tai, ką pripažįsta minia, yra tolygu gėriui. Maža to, demokratija padeda iškilti demagogams, o kartais net visiškiems idiotams, pasižymintiems stipria įtaiga. O miniai reikia autoritetų, reikia jėgos, kuri ją valdytų, kuri atlieptų jų svajones, jų lūkesčius, žadėtų išspręsti jų problemas ir kartkartėmis pabūtų atpirkimo ožiu už nepavykusį gyvenimą. Ir būtent šis poreikis padaro žmogų vidutinybe: be valios, be jėgos, be individualumo, be polėkio… Visi mes iš prigimties esame vieni. Tai liūdna, bet kartu ir įkvepia: juk mes patys galime būti kūrėjai – savo gyvenimo, savo meilės, savo laimės, kad ir kaip banaliai tai skambėtų.” Tai režisieriaus P.Ignatavičiaus mintys apie spektaklį „Demokratija“ , kurį mačiau š. m. birželio mėn 10 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Kodėl nusprendžiau papasakoti Jums, mielieji skaitytojai apie šį paskutinį savo nuotykį -kelionę iš Klaipėdos į Vilnių? Jau daugiau kaip dešimtmetį nebuvau teatre. Tačiau gerokai iš anksto pirkti bilietus ir sukarti tokį atstumą privertė ne ilgesys teatrui. Sudomino šio spektaklio tema, o taip pat, pjesės autorių atsiliepimai apie dar būsimą premjerą.
Spaudoje dramaturgas M.Nastaravičius spektaklį pristatė kaip istoriją apie daugiabutyje gyvenančius kaimynus, kuriems įgrysta nuolat dingstanti elektra. Istorijos personažai ieškodami išeities, įkuria namo bendriją ir svarsto, kokiu būdu padaryti tvarką. Bet tada iškyla valdžios tema. “Iš pradžių tarsi žaidę demokratiją, kaimynai suteikia vienam žmogui galią valdyti juos pačius, leidimą naikinti „visus parazitus“. „Liaudies“ valdžia ima veikti „liaudies“ balsu. Ir šis balsas tampa nebevaldomas.”
Atrodo, kad spektaklio autoriai per kaimynų santykius namo bendrijoje siekia atskleisti valstybinės valdžios galią. Kas vyksta bendrijoje tas vyksta ir valstybėje. Tik masteliai kitokie. Spektaklis „„Demokratija“ persmelktas absurdo, humoro – tai, kas yra tragiška, virsta komiška. Ir atvirkščiai.“ Keiksmai, nekalti juokeliai ir čia pat tragedijos prieskonis. Kaimynai sutinka elgtis neteisėtai, susitaria melagingai liudyti, o kaip garantiją kiekvienas atskleidžia savo didžiausią paslaptį. Įdomu, kad spektaklyje viskas perteikta būtent taip, kaip jau buvo mūsų bendrijoje. Nei pridėsi, nei atimsi. Ir tai ne tik spektaklio autoriaus hiperrealybė. Tai mūsų visų realybė apie šiuolaikinę visuomenę ir taip pat apie čia pat gyvenančius.
Spektaklio „Demokratija“ autorius ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. Režisierius Paulius Ignatavičius. Svorio spektakliui prideda puikiai savo vaidmenis atliekantys aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Algirdas Dainavičius, Algirdas Gradauskas, Tadas Gryn, Elzė Gudavičiūtė, Rimantė Valiukaitė, Toma Vaškevičiūtė.
Ir dar kartą pasakyti, kad spektaklis patiko – tai nieko nepasakyti. Todėl geriau pamatyti patiems. Ir jei Jums kada tektų tokia proga, tikrai verta važiuoti net per visą Lietuvą. Ir ypač tiems, kurių daugiabutyje yra įkurta bendrija.
Parašykite komentarą