Kaimynai

sąskaita 2014-07

Ketvirtas straipsnis dėl galimai nepagrįstų išlaidų už komunalines paslaugas dar ne paskutinis. Čia galite skaityti I, II, III straipsnius. Istorija tęsiasi. Vyksta susirašinėjimas su SEB banku. Gavau du atsakymus, kurių vadinti atsakymais liežuvis neapsiverstų. Tikrasis švediškas biurokratizmas. Nuo keliasdešimties litų geranoriškai neatleis. Iš DNSB „Mėlynas namas“ pirmininko Gedimino Šleiniaus gavau ataskaitą apie įsiskolinimus. Reikės dėlioti centus, įrodinėti, kad man priskaičiuoti delspinigiai nuo delspinigių ir grąžintų sumų yra neteisėti. Toks pat biurokratizmas tik mažesniame mastelyje.

Geranoriškumo pas vadinamą bendrijos atstovą nesurasi nė su žiburiu. Kaip dar vienas to įrodymas – sąskaita už 2014 m. liepos mėn paslaugas. Ką gi joje matome? O gi vėl nepagrįstas sumas. Tai 4 Lt (0,0013 Lt/m2) už automobilio parkavimą. Viskas prasideda nuo smulkmenų. Tačiau įdomiausia, kaip G. Šleinius dirbdamas trijuose darbuose tapo tokiu vargšu, kad nesuranda kelių litų kišenėje. Ir nors jo ir nerinkau, tačiau man gėda dėl tokių mūsų vadinamo atstovo, reprezentuojančio namo gyventojus, veiksmų. Neturiu trijų darbų, tačiau užmokėjau G. Šleiniaus teismo išlaidų dalį dėl taikos sutarties sudarymo, sutikau apmokėti išlaidas už banko išrašą dėl to, kad nebuvo geranoriško bendravimo su vadinamu atstovu – juk tikras atstovas informaciją duotų ir be valstybinių institucijų įsikišimo, ir tikrai atrasčiau dar tuos keturis litus už praeitą ir užpraeitą mėnesį (atrodo šis mokėjimas gali tapti pastoviu). Be to, įdomi ir dar viena detalė. Netoli Klaipėdos apylinkės teismo yra požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje dviems valandoms automobilį galima pastatyti nemokamai. O kiekvieno iš trijų parengiamųjų posėdžių trukmė buvo ne ilgesnė nei 15-30 min. Nors apie tokią galimybę G. Šleinius buvo informuotas praeitais metais, jis vis tiek mokėjo už automobilio stovėjimą ir kėlė savo nepamatuotas asmenines ambicijas aukščiau gyventojų interesų. Atrodo, kad jam labai svarbu kažką apkaltinti. O čia yra ką. Žiūrėkite, kokia Z. Šmitatė negera. Jūs mokėsite daugiau dėl to, kad ji eina į teismą ir reiškia pretenzijas prieš bendriją. Nors iš tikro tai yra byla būtent dėl jo pačio veiksmų. Matome, kaip žmogus visiškai neadekvačiai susitapatina su juridiniu asmeniu (bendrija), taip bandydamas iškreipti visų gyventojų mąstymą ir elgesį pagal jo nustatytas taisykles, kurios nesutampa nei su įstatymais nei su bendražmogiškomis vertybėmis.

Kita papildoma suma sąskaitoje yra pastato statybinė priežiūra už du mėnesius iš karto. Ankstesnėse sąskaitose mes mokėjome už nuolatinę techninę priežiūrą 0,0401 Lt/m2. Po to, kai išaiškėjo, kad tokios paslaugos net nebuvo teikiamos, jos pervadinamos „eksploatavimu“. Po to, be šių išlaidų atsiranda dar papildomos panašiu pavadinimu „statybinė priežiūra“ – atseikėsime iš savo kišenių dar 0,1141 Lt/m2. Taip ir manipuliuojama skaičiais ar pavadinimais, tik per dešimtmetį niekas nepasikeitė – visos paslaugos iš vienų rankų kaip buvo taip ir liko.

Kai būna peržengtos moralės, etikos ir kitokios ribos pažiūrėkime, ką sako įstatymai. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. draudžia “bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų…“ Dėl  naujai atsiradusių išlaidų pastato statybinei priežiūrai taip pat nebuvo sprendimų, kaip ir dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo išleistos iš kaupiamojo fondo. Taigi, išlaidos atstovaujant bendrijai byloje su Z. Šmitaite ir išlaidos pastato statybinei priežiūrai teisine prasme nėra pagrįstos.

Ir vienos ir kitos išlaidos yra sąlyginai nedidelės, todėl tikėtina, kad kai kurie gyventojai  to nenorės nei pastebėti nei kokiu nors būdu dėl to prieštarauti. Gal jau greičiau nepagrįstoms išlaidoms uždirbs papildomai. Kai kurie gyventojai bet kokią vadinamo atstovo veiklą laiko absoliučiu gėriu, net raudonuodami teigia, kad jiems viskas tinka. Tačiau man netinka. Noriu jaustis gyvenanti tarp žmonių, o ne savanaudiškumo ir melo karalystėje. Atsibuskime. Devinti metai G. Šleinius eina tik viena kryptimi, ieškodamas ką papildomai įrašyti į sąskaitas arba kaip išleisti kaupiamąjį fondą, tuo pačiu niekindamas ir šmeiždamas gyventojus. Tokį jo elgesį turime sustabdyti. Ir tai padaryti galime tik elgdamiesi atsakingai ir suprasdami mūsų pačių neveiklumo pasekmes, nes tapę stebėtojais galime prarasti sugebėjimą kurti ir savo asmeninį gyvenimą bei būti jo šeimininkais.