Kaimynai

http://www.meu.lt

Antradienį susirinkimų maratono organizatoriai gal jau ištrauks katiną iš maišo – kandidatą į bendrijos pirmininkus. Ar bent pateiks kokius motyvus, ar tik įtikinės, kad parinko labai gerą, gal veislinį?

Įdomu, ko laukė katinas praeitų metų gruodžio mėnesį, kai galėjo parodyti, kad ką nors sugeba. Ko sėdėjo ant pečiaus? Buvo sudėtinga teisinė situacija? Kas pasikeitė dabar? Per paskutinį pusmetį pavyko padaryti daugiau negu per visą bendrijos gyvavimo dešimtmetį – sukaupti finansinį rezervą. Matomas darbo rezultatas. Lašiniai patys į dantis prašosi. Nereikėjo nė piršto pajudinti. Tektų tik sulaužyti priimtas taisykles ir nepaisyti moralės normų – pastumti, pagrobti, sunaikinti svetimo darbo rezultatus. Panašu, tai jau kažkur girdėta, ar ne?

O gal katinų katinas vėl save pasiūlys. Mat beveik per dešimtmetį gerai pramoko užuosti kur lašiniai sukrauti ir kaip juos nepastebimai pačiupti. Katino ilgokai nuo lašinių niekas nevarė, o pačiam pasitraukus, jis jau nebetveria savo kailyje ir organizuoja perversmą dar net pusmečiui nepraėjus. Yra ir padėjėjų. Matyt, tai visi tie kas kartu lašinius dalinosi.

Pats artimiausias padėjėjas nieko prieš, kad ir jo katę į kandidatus pasiūlytų. Kad tik jis išlaikytų savo status quo. Juk beveik pusmetį jo ypatinga seklio paslauga niekam nebereikalinga. Dabar jis turi atlikti savo tiesiogines pareigas. Todėl ir nepripažįsta naujosios pirmininkės. Geriau jau lakstys iškišęs liežuvį rinkdamas parašus apie tai, kaip jis neva gerai dirba, arba kad jam reikia susirinkimo, kuriame nežinomi klausimai, arba kad jam reikia susirinkimo, kuriame nežinomi kandidatai.

Tai ką daryti? Galime žavėtis mūsų nupenėtu katinu ir vėl sodinti jį arba jo pasekėjus prie lašinių. Tačiau jau vis tiek nebus taip kaip buvo. Niekada neįbrisi į tą pačią upę du kartus.