Kaimynai

Rentgeno nuotrauka

2015-08-21 “Klaipėdos apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. dėl A.M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2015-07-28 apie 21 val. namo, esančio Debreceno g. 58B laiptinėje, Klaipėdoje.”

Priminsiu, kad buvęs bendrijos pirmininkas Gediminas Šleinius sumušė mano vyrą ir sulaužė jam šonkaulius,

nes mano pastangų dėka bendrijoje buvo atliktas ūkinės-finansinės veiklos patikrinimas. Buvusio pirmininko G. Šleiniaus užtarėjai sako, kad tai reikia įrodyti. Taip. Ir tai ilgas procesas. O kol kas jau užfiksuotas ir teisiškai įformintas sumušimo faktas. Belieka įrodyti, kas tai padarė. Ir jei tai ne G. Šleiniaus darbas, tai tada kieno? Gal liudininkų, kurie buvo su juo kartu? Be to, reikia suprasti, kad G. Šleiniaus kaltė gali likti neįrodyta tik dėl tų pačių liudininkų nesąžiningumo, nes jie gali iškraipyti faktus. Ir tai yra problema, nes tarp tokių žmonių mes gyvename. Ir įdomiausia, kad vieną iš šališkų liudininkų šioje byloje G. Šleinius stumia kandidatuoti į bendrijos valdybą. Atsimenu, kokie ginčai buvo dėl nepriekaištingos reputacijos įtraukimo į įstatus. Bet įstatai, tai tik popierius. O kai pritrūksta žmogiškumo, tai blogiau nei dokumentuose neįtrauktas paragrafas.

Tarp namo gyventojų yra netikinčių mano vyro sumušimo faktu. Yra net besijuokiančių. Žmogus mušamas, aš apie tai pasiguodžiu ieškodama bent kokios nors pagalbos, o jie juokiasi. Ir tai yra ŽIAURU. Kitokių žodžių ir neieškosiu. Negana to, netikintys ar besijuokiantys dėl mano vyro sumušimo ėmėsi ir veiksmų užtvirtindami tai savo parašais. Čia rašiau , kad „galvoju viešai paskelbti vardus asmenų, kurie kas du mėnesius pasirašinėja prašymus dėl susirinkimo organizavimo. Tikėtina, tai asmenys neturintys atsakomybės jausmo ar nesuprantantys savo veiksmų pasekmių. Ir tik bendrijos pirmininkės pareigos mane kol kas sulaiko neatskleisti viešai informacijos, kuri gali pakenkti jų reputacijai.” Bet jeigu jie, siekdami prastumti susikompromitavusius kandidatus elgiasi neadekvačiai ar piktybiškai, o pasekmes namo gyventojai jaus dešimtmečius… ar aš galiu tylėti?

Per nepilnus metus bendrijos pirmininkės pareigose jau praėjau tokį krikštą, su kuriuo kiti ir per visą gyvenimą nesusiduria. Tai palietė ne tik mano veiklą, kai savo asmeninius reikalus ir problemas sąmoningai nustūmiau į antrą planą. Tai palietė ir mano artimiausius žmones, besaugančius mane nuo smurto. Tai pakeitė mano požiūrį į daugelį dalykų, taip pat ir į žmones, kurie yra labai skirtingi. Ir tai yra be galo įdomu. Bet kartais ir liūdna, kai atitinkamos ribos yra peržengiamos…

Pradėjus rašyti šį straipsnį, planavau įkelti dokumentus, patvirtinančius čia nurodytus faktus. Tačiau kol vyksta ikiteisminis tyrimas turiu nuo to susilaikyti. Be to tai liečia ne mane asmeniškai. Todėl kas netiki, juokiasi ar dėl to džiaugiasi, tegul tai bus jų asmeninė problema.

Su straipsniu būtina susipažinti visiems bendrijos nariams, nes tai vienas iš klausimų pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime, kuris planuojamas šio mėn. 29 d. Ir tiems kas nežino: 2015-09-07 susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko kvorumas.