Kaimynai

2015-11-24 valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisija paskyrė posėdį dėl buvusio valytojo Kazimero Galkonto skundo. Neva jam neteisėtai paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo. Į posėdį Kazimerą atlydėjo du jo artimiausi kaimynai: Alfonsas Algirdas Toliušis ir Stanislav Radiševskij, kurie bandė tapti liudininkais, nors aš tai greičiau pavadinčiau “organizuoti ant trijų”. Kad pergalės atveju būtų su kuo dalintis, kodėl jau dabar nepasinaudojus tokių pagalbininkų paslaugomis. Tačiau tokių paslaugų šį kartą neprireikė. Komisija ginčą nagrinėti atsisakė.

Prieš posėdį darbo ginčų komisijoje buvęs valytojas vėl rinko parašus iš gyventojų, kad pasitvirtintų savo reitingus, kad vėl pasijaustų karaliumi. Nesvarbu, kad be karūnos. Juk jo melų kaimynai taip mielai klausosi. O gal ir priima tai kaip tiesą. Jo pasaulyje balta yra juoda, o juoda yra balta (tų kurie su juo bendrauja –panašiai). Pastoviai visur besiskųsdamas jis sugebėjo kai kam įteigti, kad darbo inspekcijai skundžiuosi aš. Nors ši  kartą tai buvo net trečias jo skundas. Ir dar neaišku, kiek melo yra prirašyta policijoje. Jis vis kaišioja žmonėms policijos atsakymus, kad jo atžvilgiu atsisakyta atlikti ikiteisminį tyrimą. Nors tai reiškia, kad jo niekas nemušė ir dėl savo kaltinimų jam nieko nepavyko įrodyti, kažkas gal galvoja kitaip.

Po pirmo Kazimero skundo darbo inspekcijai aš nusileidau dėl drausminės nuobaudos, kurią buvau skyrusi. Tikėjausi, gal jis pasitaisys. Prisipažinęs, kad nesilaiko darbo grafiko ir nepriima darbo priemonių, jis buvo atitinkamai įrėmintas darbo inspekcijos darbuotojų. Tarp bendrijos ir kiemsargio buvo pasirašyta taikos sutartis. Antro posėdžio metu, nors skundas ir buvo atmestas, išaiškėjo, kad taikos sutarties Kazimeras piktybiškai nesilaikė. Nežiūrint į tai, kad darbo inspekcijoje jis jau ne kartą pasižymėjo kaip piktybiškas asmuo, turėjo įžūlumo pasiskųsti dar kartą. Ir dar kartą nesėkmingai. “Žmogiškuoju požiūriu jūs darote balaganą” – įvertino darbo inspekcijos darbuotoja. O Kazimeras prisiminė lietuvišką patarlę apie velnią bažnyčioje…Visi suprato, kam tuos žodžius jis skyrė. Tačiau visi suprato ir kam tie žodžiai tinka. Juk žmogus aplinkiniuose ieško savo atspindžio.

Dabar Kazimeras dar gali per mėnesį apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą. Ar pasinaudos buvęs valytojas šia savo teise ir sieks dar pasiplėšti iš namo gyventojų, pamindamas jų interesus? Ko siekia Kazimeras labai aiškiai surašyta darbo ginčų komisijos sprendime. Tai pateiksiu jo ištrauką:
“Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas gražina ji į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už ši laikotarpi, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Teismui nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui DK 140 str. 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką (5 mėnesių vidutinis darbo užmokestis) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už ši laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos”

Labai patarčiau šį paaiškinimą pasiskaityti gerbiamam mūsų kaimynui advokatui Linui Žukauskui. Galiu suprasti, kai žmonės bet ką pasirašinėja neadekvačiam senukui, neįvertindami savo elgesio pasekmių, bet advokatas yra baigęs atitinkamus mokslus ir supranta, kad savo “konsultacijomis” pjauna šaką ant kurios ir pats sėdi. Jis pats yra vieno iš butų savininkas ir papildomų išlaidų dalis valytojo laimėjimo atveju tektų ir jam. Todėl jo poelgių tikrai nesuprantu. Gal tai kažkas labai asmeniško.

Taigi, neminint tokio sakyčiau “nekalto” Kazimero melo kaip kibirų vogimas ar vandens nedavimas yra ir rimtesnių, kurių nekaltais nepavadinsi. Manau, kad Kazimeras Galkontas ir Co veikia nusikaltėlių išbandytais metodais. Dar mano pirmininkės kadencijos pradžioje Kazimeras apkaltino mano vyrą, neva jis jį sumušė, sudaužė akinius. Aišku tai buvo netiesa. Tačiau valytojo Kazimero lūpose netiesa lengvai virsta jo tiesa, kuri yra išnešiojama po visą namą arba nebūtos istorijos raitomos, renkant eilinius parašus dėl susirinkimų organizavimo ir pirmininko rinkimų. Neteisėti dalykai pateikiami kaip teisėti. Taip čia buvo ir su neva laikinu pirmininkės išrinkimu. Nes visada reikia atsižvelgti ne tik į tai, kas kalbama susirinkime, bet ir į tai, kaip tai nustato įstatymas. Žmonėmis lengva manipuliuoti, kai jie neskaito įstatymų ir nenori galvoti. Tada senukas, išmokęs mintinai kelis sakinius ir pateikiantis sau naudingas versijas atrodo kaip tinkamas pašnekovas. O jo tiesa tampa dalies namo gyventojų tiesa. Taip mano vyras tapo virtualiu mušeika, net neprilietęs menamos aukos. Tikru mušeika pagal planą jis turėjo tapti po provokacijos kumščiais. Savigyna čia būtų suteikusi ne drąsuolio, o užpuoliko statusą. Buvo pasirinkti tinkami liudininkai vienas iš kurių – pats buvęs valytojas K. Galkontas, kitas – į valdžią besitaikantis A. A. Toliušis ir tikrasis užpuolikas, labiausiai nepatenkintas atlikta bendrijos revizija – buvęs bendrijos pirmininkas G. Šleinius. O toliau istoriją jau žinote. Ilgai regztas planas nepavyko. Mano vyras neatsakė kumščiais į kumščius ir daužomas stovėjo kaip kriaušė. Labai juo didžiuojuosi. Jis apsaugojo mane, paaukodamas savo šonkaulius ir netapo tuo, kuo jį kai kas jau matė savo vizijose. Tik dėl to gal pavyks įrodyti ir buvusio bendrijos pirmininko Gedimino Šleiniaus baudžiamąjį nusikaltimą.