K. Galkontas Valstybinėje darbo inspekcijoje
Yra įmonių, kurioms tinka bet kokie darbuotojai. Prie tokių dalinai galima priskirti ir bendrijas. Taip yra todėl, kad kažką pakeisti yra daug sunkiau negu nieko nedaryti. Tačiau turėdama ilgametę smulkaus verslo patirtį, aš į mūsų bendrijos vidaus problemas pasižiūrėjau iš darbdavio pozicijos. Bendrija ne verslo įmonė, tačiau gali veikti efektyviai. O efektyvumą pirmiausia kuria darbuotojai. Nesinori rūšiuoti žmonių, tačiau netinkamai dirbantys ar netinkamai besielgiantys darbuotojai – tai nereikalingas krūvis bet kuriai įmonei. Internete radau straipsnį, kurio pilną versiją galite skaityti čia. Jis labai tinka mano šiandieninei temai. Tiksliau, prie jo savo temą ir pritaikiau:
„[…] Net jei organizacija veikia kaip gerai suteptas mechanizmas, įprastai bus bent vienas komandos narys, kuris kelia daugiau rūpesčių už kitus, rašo businessinsider.com. Iš pirmo žvilgsnio taip gal ir neatrodo, bet šie laiko rijikai atitraukia jūsų dėmesį nuo kasdienių užduočių.
Yra trys tipai žmonių, kuriuos patartina kuo greičiau eliminuoti iš kolektyvo.
Mėgstantis dramas. Jei jūsų biure nėra mėgstančio dramas, jums pasisekė. Beveik kiekvienoje žmonių grupėje sutinkami tokie individai gyvena tarsi realybės šou. Jiems patinka sukelti chaosą, o pasui sėdėti ir stebėti fejerverkus. Neretai tenka gesinti ginčus tarp darbuotojų, kuriuos, kaip paaiškėja, sukelia mėgstantis dramas. Kažkas kažką apie jį pasakė, jau jis kaltina, kad kažkas atmetė jo darbą – tokiems individams nuolat reikia jūsų dėmesio. Deja, mėgstantys dramas ne šiaip švaisto darbuotojo produktyvumą. Jų užkulisiniai pokalbiai dažniausiai negatyvūs, o toks elgesys gali tapti užkrečiamas. Suvaldyti mėgstančius dramas nelengva, nes jie skleidžia paskalas, gali įtikinti kolegas, kad jų asmeninių pokalbių klausomasi, kad jie smerkiami. Darbdaviams vertėtų kokiu nors būdu fiksuoti incidentus sukeliantį elgesį ir akis į akį pašnekėti su asmeniu, keliančiu konfliktus.
Auka. Viena sunkiausių užduočių vadovaujant žmonėms – vadovauti tiems, kurie vaidina auką. Tokie žmonės vengia atsakomybės už savo veiksmus, kad ir kas atsitiktų, kaltina kitus. Jie visada sugalvos pasiteisinimą, nuolatiniai jų skundai neprasprūsta kolegoms pro ausis, o matydami tokį elgesį, patys gali nejučia perimti tokį elgesio modelį. […]
Nonkonformistas (neprisitaikėlis). Šie maištautojai yra pasiryžę be priežasties laužyti taisykles – nuo pačių paprasčiausių iki svarbiausių. Jei jūsų biure pagal protokolą draudžiama vilkėti marškinėlius su užrašais, šis asmuo apsivilks tokius marškinėlius kiekvieną penktadienį. Jei yra aiški užduočių atlikimo tvarka, jie būtinai tą tvarką laužys. Vieni verslininkai atlaidesni, kiti griežtesni, tačiau abiem atvejais yra taisyklių, kurių būtina laikytis, norint išsaugoti tvarką ir produktyvumą. Tokiems darbuotojams taisyklės gali atrodyti kaip kontrolė, jie kiekviename žingsnyje norės kelti maištą. Patartina pagalvoti – gal yra būdas, kaip sutarti su maištininku. Dažnai maištininkai būna nepriklausomi mąstytojai, kurie nori kažką nuveikti pasaulio labui, o ne tik aklai vykdyti nurodymus. Jeigu rasite kompromisą, sugebėsite su juo susitarti, turėsite darbuotoją, kuris padės įmonei augti. Deja, kartais maištininkai tiesiog nenori klausyti nurodymų, elgiasi tarsi viską žinotų ir nori viską daryti savaip. Blogiausia, kad toks asmuo neretai jaučiasi lyderiu ir ima nurodinėti kolegoms. Jei nesiimsite priemonių, nonkonformistas savo nepakenčiamu elgesiu gali išstumti kitus darbuotojus. Ar nonkonformisto elgesys įmonei naudingas, ar ne, darbuotojų moralei tai tikrai turės įtakos. Jie matys, kad kažkas laužo taisykles, o visiems kitiems privalu jų laikytis. Dėl šios priežasties patartina reikalauti, kad visi darbuotojai laikytųsi taisyklių – ar tai būtų reikalavimai aprangai, ar darbo valandų paisymas ar kt.“
Įdomiausia, kad buvęs mūsų bendrijos darbuotojas valytojas Kazimeras Galkontas atitinka visus tris čia aprašytus kriterijus darbuotojo, kurį vertėtų iš karto atleisti. Per jo darbo laikotarpį, kiek man teko su juo turėti bendrų reikalų, taip ir nepavyko pasikalbėti ar rasti kompromiso. Todėl kitokio sprendimo išskyrus vieną – kuo greičiau atleisti ir negalėjo būti. Tik bendrijoje blogai yra tai, kad atleistas darbuotojas, būdamas vieno iš butų savininku, kaip ir lieka kolektyve ir turi galimybę ir toliau elgtis pagal savo supratimą. Todėl buvęs valytojas „šunybes“ krečia iki šiol. Apėjęs po keliolika kartų su melagingais kaltinimais policiją ir su nepagrįstais skundais darbo inspekciją, jau kokį dešimtą kartą lakstė per kaimynus rinkdamas parašus dėl jo „gero“ darbo ir neeilinių pirmininko rinkimų. Po to, kai darbo inspekcijoje jam nepavyko įrodyti neteisėto atleidimo, tikisi, kad prastūmus savo statytinius pavyks grįžti į buvusią darbo vietą, kur tiek metų nevaržomai karaliavo iki man tampant pirmininke.
Parašykite komentarą