Kaimynai

Teismo šaukimai baudžiamojoje byloje

Praeitais metais iš buvusio bendrijos pirmininko Gedimino Šleiniaus sulaukiau dovanėlės – bendrijos opozicijos organizuoto susirinkimo per savo jubiliejinį gimtadienį. Tiesa, tada susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko kvorumas, tačiau nepagarba taip buvo parodyta. Šiais metais buvęs bendrijos pirmininkas turės dalyvauti teisme kaip kaltinamasis baudžiamojoje byloje likus kelioms dienoms iki savo jubiliejaus.  Ir netikėk po to liaudies išmintimi, kuri sako: nekask duobės kitam, nes pats įkrisi. Nuotraukoje mano ir vyro šaukimai į teismą. Tokius pat turi gauti ar jau gavo dar keturi bylos dalyviai.

Prieš Kalėdų šventes G. Šleinius prisipažino ir atsiprašė mano vyro už tai, kad sulaužė jam šonkaulius. Sakė, kad pasikarščiavo. Prašė nutraukti bylą sudarant taikos sutartį. Kuo nustebino jo prašymas, tai terminu, per kurį jis prašė apsispręsti – pora ar trejetas šventinių dienų. Neva vėliau tai jam jau nebus svarbu, o laukiant teismo reikės per daug nervintis. Egoizmas aukščiau visko. Lyg mano vyrui nereikėjo nervintis dėl traumos, vaikščiojant pas gydytojus ir teismo ekspertą, ar tada, kai nepasidomėjus aplinkybėmis buvo atsisakyta atlikti ikiteisminį tyrimą. Be to, jis dar kentė ir fizinį skausmą lūžus šonkauliams. Ir tada, kai jau įsikišus prokurorams, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas, ir tyrėjai įdėjo tiek darbo, o visi bylos dalyviai sugaišo tiek laiko, kaip atrodytų toks atsisakymas?

O kas tai yra pasikarščiavimas pagal G. Šleinių? Kai į žodžius jis atsako kumščiais? Ar tai vienkartinis pasikarščiavimas? Gal jis nesiuntė į ligoninę vietoj to, kad pateiktų bendrijos susirinkimų protokolus? Gal jis nekaltino manęs ir mano vyro nebūtais dalykais susirinkimuose? Gal jis nepasiėmė riebios sumelės atsistatydinęs, kad taip galutinai supriešintų gyventojus? Dabar jis pasakė tikintis, kad aš bendrijai noriu gero. Tai kodėl jo žodžiai vis dar neatitinka jo darbų?

O kaip su liudininkais byloje, kurie ikiteisminiame tyrime neprisipažino, kad matė, kai buvęs pirmininkas daužė mano vyrą. Jie vis dar neprisipažins? Net įdomu, kaip galima nematyti tokio veiksmo stovint laiptinės aikštelėje vienas prieš kitą? Nebent toks liudininkas yra visiškai aklas arba bendrauja tik atsisukęs nugara į pašnekovus. Dar įdomiau, kad pagrindiniai įvykio liudininkai – buvęs bendrijos valytojas Kazimeras Galkontas ir Alfonsas Algirdas Toliušis, neabejotinai matę mano vyro sumušimo faktą bendrijoje, jau metai laiko organizuoja perversmus ir tokiu būdu siekia išskirtinai savo asmeninių tikslų.

Kartais nelengva nuspręsti, kur dėti kablelį žodžių junginyje: “bausti negalima pasigailėti“. Ir nors mano vyras negali nei nubausti, nei nuteisti – tai nuspręs tik teisėsaugos institucijos, vis dėl to, šį procesą jis gali kažkiek įtakoti atsisakydamas savo reikalavimų. Tačiau, kur tas kabliukas už kurio galima užsikabinti su atleidimu ir pasitikėjimu?