Kaimynai

Kuris atvaizdas nemielas?

Gavau laišką iš buvusio bendrijos pirmininko Gedimino Šleiniaus. Jis prašo pašalinti jo nuotraukas ir atvaizdus, kuriems viešinti nedavė leidimo.

Minėti vaizdo ir garso įrašai bei atvaizdai buvo paskelbti nes:

1. Bendrijos pirmininko G. Šleiniaus veikloje buvo pastebėti pažeidimai, o tolesni jo veiksmai atvedė net iki fizinio susidorojimo su gyventojais.
2. Besikreipiančio asmens statusas prilygintas viešam asmeniui, tokiu jis  lieka kai nagrinėjame buvusią jo veiklą ir tos veiklos rezultatus.
3. Vaizdo įrašai ar atvaizdai užfiksuoti viešose vietose, viešuose bendrijos narių susirinkimuose arba paimti iš viešos erdvės internete.
4. Jei G. Šleiniaus vardas ir pavardė būtų nesusieti su jo atvaizdu, būtų galimai pažeidžiami kitų asmenų, turinčių tokį pat vardą ir pavardę interesai.

Faktų apie pažeidimus nedraudžia viešinti ir teisės aktai. Tačiau dar nežinau kaip šiuo atveju turėčiau pasielgti ir kaip pasielgti būtų teisinga. Todėl tikiuosi sulaukti patarimų iš skaitytojų. Čia rašiau: “Jei būsite šios istorijos stebėtojai ir vertintojai Jūs ir spręsite kokia ji toliau bus ir kuo baigsis. Jūs galite kažką realiai pakeisti net puslapio mygtuko paspaudimu. Nes žinojimas, kad esi stebimas ir privalai elgtis pagal visiems priimtinas taisykles padeda keistis.” Ką jau kalbėti apie komentarus, kuriuose pasidalinate savo nuomonėmis.
Kol lauksiu Jūsų patarimų G. Šleiniui atsakiau taip:

Atkreipkite dėmesį, kad G. Šleinius nereiškia pretenzijų dėl apie jį ir jo veiksmus pateiktos informacijos. Matomai, tai pripažinimas, kad faktai atitinka tikrovę. O tai faktai apie finansinius pažeidimus  leidžiant gyventojų pinigus beprasmiam bylinėjimuisi ar be pagrindo pasididinus sau atlyginimą, tai faktai apie jo grubų elgesį reaguojant į prašymus pateikti susirinkimų protokolus ar tyčiniais veiksmais žalojant mano vyrą. Taip, tai yra žiauru. Bet gal ir galėčiau suprasti žmogų naudojantį neteisėtas priemones siekiant pašalinti mane iš pirmininkės pareigų, kad paslėpti savo pažeidimus. Tačiau  nesuprantu gyventojų neadekvačių veiksmų, kurių dėka į bendrijos valdžią prasibrauna buvusio lygio mulkintojai. Jie įtikina žmones “teigiamais“ pokyčiais ir mes vėl grįžtame į prieš tai buvusią padėtį.

Taip pat man nesuprantamas didžiulis ilgalaikis pasitikėjimas žmogumi, kurio veiksmai aukščiau aprašyti ir apie kuriuos kalbu jau penkti metai ir tuo pačiu didžiulis išankstinis nusistatymas prieš žmogų vos tik pradėjusį eiti pareigas, bandžiusį išspręsti bendrijos problemas ir per gana trumpą laikotarpį, net esant didžiuliams trukdžiams, sutaupiusį bendrijos lėšų bei kitokiais būdais  siekusį užsitarnauti gyventojų pasitikėjimą. Nors pasitikėjimą arba nepasitikėjimą gali sukurti tik konkretus žmogus, tačiau tiek bendrijos veikloje tiek politikoje į tai žiūrima kaip į tęstinę veiklą. Nereikia manyti – jei vienas pirmininkas buvo nesąžiningas tai ir kitas bus toks pat. Nes tada atsakomybė gali būti perkeliama nuo vieno žmogaus kitam, kuris nesąžiningų veiksmų neatliko, o tik atsidūrė netinkamu laiku netinkamoje vietoje ir kaip liaudyje sakoma tapo atpirkimo ožiu. Tada iš vieno žmogaus gali būti atimami jo darbo rezultatai,  nekreipiant dėmesio į tai kiek jis į tai įdėjo pastangų, atiduodant juos kitam, visiškai to nenusipelniusiam. Taip elgiantis galima prieiti iki visiškos šizofrenijos, kai nebeaišku kas yra teisinga, o kas ne, kur yra realybė, o kur fantazijos.

Tačiau bendrijose kaip ir visuomeniniame gyvenime situacija keičiasi. Dabar turime rimtą ginklą  – viešumą. Tai ginklas nuo nemokšiškumo, melo, šmeižto, patyčių ir neadekvačių poelgių. Kai visa tai viešiname ir atvirai apie tai kalbame – suteikiame galimybę geriau pažinti ir tinkamai pasirinkti mus atstovaujančius asmenis.