Kaimynai

Graži nuotrauka

Praeitą kartą rašiau apie buvusio bendrijos pirmininko Gedimino Šleiniaus prašymą pašalinti jo nuotraukas ir atvaizdus iš šios svetainės. Jis mano, kad tam būtinas jo sutikimas. Tik įdomu, kad jis greitai užmiršo savo įvykdytus finansinius pažeidimus, ilgalaikę griaunamą veiklą bendrijoje ir tai, kad buvo nuteistas įvykdęs baudžiamąjį nusikaltimą sulaužęs mano vyrui šonkaulius.

Parašiusi savo argumentus, paprašiau FB naudotojų patarimo kaip šiuo atveju reikėtų pasielgti. Buvo įvairių atsakymų. Ir kad “gal geriau išimti tuos vaizdo įrašus, juk pakanka pavardės, kas žino ir traukti baudžiamon atsakomybėn…” arba kad “negalima nuteisti ,,savo“ teismu… skųsis gi žmogus, nes pažeistos jo privatumo teisės.” Vienam komentatoriui net pasirodė, kad vieta, kur mūsų “išrinktieji” organizuoja susirinkimus panaši į koncentracijos stovyklą. Gal jis kažkiek ir teisus, nes emocijų koncentracija sprendimų priėmimo laikotarpiu tikrai buvo panaši. Dauguma komentatorių pritarė mano nusiteikimui neslėpti piktybiškų poelgių ir baudžiamus nusižengimus vykdžiusių asmenų nuotraukų bei atvaizdų: “Ir baikite vieną kartą ,,užtarėjai“ dangstyti nusikaltusį asmenį, nes tuom naudojasi besiruošiantys daryti aferas.” Buvo ir gana griežtų bei pašiepiančių: “Kas nekaltas,- nesislapsto ir nesigėdija dėl paviešinimo… tai kad, bendrijos ,,pirmininkėli“, jei prisidirbai, … tai nors garbingai atsakyk už savo poelgius, o nelakstyk kaip iškastruotas katinas slėpdamas savo bekiaušį užpakalį iš gėdos.” Šį komentarą parašęs žmogus suprato esmę, matomai jam pačiam teko susidurti su panašiais asmenimis… Juk tokiems niekada nebus per griežtai ir niekada nebus per daug, nes jų veiksmų pasekmės sunkiai ištaisomos. Sulaužyti šonkauliai netaps naujais, o iš jų skleisto melo ir šmeižto gniaužtų teks ilgai kapstytis. Nors galų gale tai paliks dėmę jų pačių biografijose.

Pamąsčiusi, vis gi nusprendžiau išpildyti buvusio pirmininko prašymą – pašalinti jo nuotraukas ir atvaizdus iš svetainės ir tokiu būdu nesuteikti jam progos dėl savo egoistinių ambicijų trukdyti teismų. Ir tai ne vienintelė priežastis, paskatinusi mane taip pasielgti. Noriu parodyti, kad atsižvelgiu į prašymus, neatsisakau kalbėtis, aiškintis ir kiek galiu visada einu iki abipusiai naudingų susitarimų. Ir tai ne pirmas kartas. Dar 2013-10-07 teismo sprendimu sutikau sudaryti taikos sutartį ir net sumokėti už informacijos, kurią bendrijos pirmininkas ir taip privalo suteikti bendrijos nariui gavimą. Tada šio poelgio nesuprato nei buvęs pirmininkas, nei kaimynai (aišku tik tie, kurie žiūri į gyvenimą per buvusio pirmininko asmeninio suvokimo prizmę).

Gal būt daug kam ne prie širdies ir mano neišgalvotos istorijos, ar jie nesupranta, kodėl apie tai rašau. Tačiau, aš nežinau kito būdo kaip galėčiau ginti savo reputaciją. Kol yra tokių asmenų, kurie dėl savo ambicijų ir noro nepastebimai pasiplėšti gali ne tik meluoti, šmeižti bet ir laužyti šonkaulius – man trūksta žodžių. Nesvarbu, jei kaimynai prieš tuos asmenis dreba, nes neva jie turi “pažįstamų“. Nesvarbu, jei tie asmenys atrodo geri savo šeimai ar ypatingi darbe. Mūsų bendruomenėje jie yra tokie, kokius juos čia ir matome.

Suprantu, kad dauguma nori pagrąžinti save ir savo aplinką. Tačiau metodai, kai siekiama aukoti  kaimyną savo ramybės vardan, netinka. Tik ar pakaks veidus, kurių patys savininkai nenori matyti, pakeisti kitomis gražiomis nuotraukomis?