Kaimynai

Bendrijos pirmininkas Alfonsas Toliušis taip ir neatsakė išsamiai į mano prašymus. Tačiau praėjusį šeštadienį iš jo gavau ieškininį pareiškimą. Jis siekia atimti iš manęs man išmokėtą atlyginimą už darbą. Neva tai bendrijai padaryti nuostoliai.

Tada įdomu, kodėl nėra nuostoliai pirmininko Alfonso Toliušio dabar gaunamas atlyginimas, taip pat ankstesnio pirmininko Gedimino Šleiniaus gautas atlyginimas, dėl kurio net nebuvo priimta tinkamų sprendimų? A. Toliušiui atrodo, kad nuostoliai tai išskirtinai tik Šmitaitės atlyginimas. Matomai taip yra dėl to, kad jie su G. Šleiniumi yra geri draugai. Kartu jie ir namo gyventojus mušti ėjo ir melagingai liudijo.

Prie jų kompanijos galima prijungti dar vieną jiems labai svarbų asmenį – valytoją Kazimerą Galkontą. Jis buvo pagrindinis parašų rinkėjas šmeižto kompanijoje, todėl jam skiriamas ypatingas vaidmuo ir jis tuo sėkmingai naudojasi aktyviai dalyvaudamas bendrijos pinigų dalybose. Nuo pat bendrijos įkūrimo pradžios – o tai jau daugiau negu dešimtmetis – jam buvo mokama už darbo imitaciją. Dabar  ir imituoti nebereikia. Ne kokie ponai, galime ir perlipti(per šiukšles). O įdomiausia, kad po to, kai jis visus išdūrė gavęs atostogų kompensaciją – A. Toliušis vėl gražino jį į darbą. Nežinau ar namo gyventojams tai gerai ar blogai. Bent jau aišku, kas ir kokiais metodais valdo jų protus.

Mano pastebėjimai apie A. Toliušio begalinį kerštingumą, siekiant apkaltinti kitus, pasitvirtino. Jis galvoja, kad paduos į teismą ir nebereikės dirbti, aiškintis ar pateikti informaciją bendrijos nariui ir dar neteisėtai panaudos bendrijos lėšas bylinėjimuisi. Koks skirtumas, kad įstatymas tai draudžia. Kol savininkai supras, pinigai jau bus išleisti, o kol išdrįs paprieštarauti dėl savo teisių ir ne vieneri metai gali praeiti.

Taigi, patyčių istorija įgauna pagreitį. Ir dar pasakyčiau: nesiseka mūsų bendrijai su pirmininkais. Nuo vilko bėgo, ant meškos užbėgo. O ko galima sulaukti, jei gyventojai patys nieko nenori spręsti ir duoda durniui kelią…