Rytoj mūsų bendrija mimi 3 metų sukaktį nuo 2016-01-14 įvykusio susirinkimo. Tada dar viskas galėjo pasisukti kitaip. Tačiau kai kurie kaimynai buvo nusiteikę ilgai bylinėtis. Tokios istorijos kaip pas mus atsiranda tik vienu atveju – kai nesugebama normaliai kaimyniškai bendrauti ir visko išsiaiškinti tarpusavyje.
Minėtame susirinkime buvau atleista iš bendrijos pirmininkės pareigų, nors mano kadencija nebuvo net įpusėjusi: atidirbau tik metus ir vieną nepilną mėnesį. Taip buvo įvertintos mano pastangos optimizuojant bendrijos finansus. Per gana trumpą laiką spėjau pakeisti buhalterinės apskaitos, valymo paslaugų ir techninės priežiūros sutartis. Be to pati metus laiko dirbau neatlygintinai. Todėl kaimynai, net ir norėdami, negalėtų manęs apkaltinti egoistiniu noru iš jų pasipelnyti. Taip pat savo įmonės lėšomis apmokėjau už salę susirinkimams, kad visi galėtų jaustis komfortiškai, būtų laiko pagalvoti ir padaryti teisingus sprendimus.
Įvertinant visa tai ir faktą, kad mano pastangų dėka kaimynų lėšos taupomos iki šiol, mano atleidimas – tai tas pats kaip ateiti į svečius, iki valios prisivaišinti, prisikimšti kišenes dovanų, o išeinant pri-ikti į kokį tolimiausią kampą. Kitokio palyginimo tokiam kaimynų elgesiui, o ir pateisinimo nerandu iki šiol.
Tuo metu gal dar galėjau pagalvoti, kad taip kaimynai norėjo apsaugoti mane nuo agresyvaus buvusio pirmininko Gedimino Šleiniaus elgesio, kuris sulaužė šonkaulius mano sutuoktiniui . Bet dabar jau aišku, kad ši versija atkrenta. Jei įdomu, kodėl – laukite naujų straipsnių.
Parašykite komentarą