Perskaičius ką tik iškabintą skelbimą, tampa aišku, kad revizijos komisija neatliko bendrijos patikrinimo. Juk suprantama, jei patikrinimas būtų atliktas, tai nereikėtų susirinkime svarstyti trečio darbotvarkės klausimo dėl audito įmonės samdymo ir galbūt dar papildomai už tai užmokėti.
Įdomu, kodėl apie revizorių nenorą atlikti savo pareigas sužinome tik po dviejų mėnesių, o ne anksčiau, po iniciatyvinės grupės prašymo išsiuntimo? Juk tada šį klausimą būtų galima spręsti operatyviau. Iniciatyvinė grupė iki šiol nežino tokių neveikimo motyvų, o aš apie tai sužinojau tik teisme, susipažinusi su šiuo dokumento tekstu. Jame revizijos komisija praneša bendrijos pirmininkui Gediminui Šleiniui, kad atsisako atlikti patikrinimą už 2013 metus dėl įtemptos teisinės situacijos ir dėl dviejų butų gyventojų, kurie nuolat kreipiasi į valstybines bei teisines institucijas dėl galimai nepagrįstų kaltinimų. Tačiau revizijos komisija ir privalėjo išsiaiškinti, ar įtarimai dėl galimų pažeidimų gali būti pagrįsti. Todėl, manau, kad tai nėra pateisinantis motyvas. Revizijos komisija yra įpareigota daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 18 str. 3 d. 3 p., kurį iniciatyvinė grupė nurodė prašyme: „bendrijos revizijos komisija privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą), jeigu to reikalauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių“, nes būtinas kiekis parašų buvo surinktas. Tačiau, atrodo, kad revizoriai į savo statusą žiūrėjo kaip į formalumą, o į bendrijos narių prašymą visai nekreipė dėmesio ir įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdė. Aukščiau minėtą atsakymą revizijos komisija pateikė ne iniciatyvinės grupės atstovams, kurie kreipėsi su prašymu, o bendrijos pirmininkui, kas byloja apie revizorių priklausomumą, ir tik po to, kai iš savivaldybės specialistų buvo gautas bendrijos valdymų organų veiklos patikrinimo aktas, ir klausimas tapo svarbus G.Šleiniui, dabar jau sukrutusiam skubiai organizuoti susirinkimą.
Revizoriai net nesiruošė atlikti patikrinimo. Tokią išvadą galima daryti Iš sekančių faktų. Revizijos komisijos pirmininkas nepriėmė iniciatyvinės grupės prašymo, kai jis buvo pateiktas jam asmeniškai, nes neva jis turi pasitarti su teisininku. Todėl prašymas buvo išsiųstas el. paštu visiems revizijos komisijos nariams. Tačiau per du mėnesius nei vienas iš jų į laišką neatsakė, nei vienas iš jų niekuo nepasidomėjo susitikus kieme ar laiptinėje, o kai kas su iniciatyvinės grupės organizatoriais net nesisveikino, matomai taip juos savotiškai bausdami. Negana to, kad buvo ignoruojamas įpareigojimas atlikti bendrijos patikrinimą, pati sulaukiau ir chuliganiškų veiksmų: radau ne itin malonių dovanėlių savo buto pašto dėžutėje su grąžintu nepatikusiu straipsniu. Matomai, jei kai kam netrūksta įžūlumo susirinkime kaimynus išdėti keiksmažodžiais ir po to dar inicijuoti kreipimąsi į policiją dėl nepagrįstų kaltinimų tiems patiems kaimynams, grasinant ten pat kreiptis dar ir dar kartą, o iš gyventojų už tai sulaukiama paskatinimo revizijos komisijos pirmininko pareigomis, įžūlumas jau įgauna pagreitį ir vėliau gali virsti bendravimo norma. Ir čia ne 3 buto gyventojų problema dėl įtemptos situacijos bendrijoje.
Nežiūrint į tai, iniciatyvinė grupė siūlė revizijos komisijai visokeriopą pagalbą. O ir be to revizoriams beliko tik pasisemti iš upės, prie kurios yra privesti: atsiversti straipsnius šioje svetainėje, perskaityti ir išrinkti klausimus, o po to juos sutikrinti su dokumentais ir parašyti išvadas. Gal buvo galima pasiaiškinti nors vieną klausimą, pavyzdžiui, dėl kaupiamojo fondo ir jo įforminimo, kuris yra nagrinėjamas teisme. Tačiau revizijos komisija to nepadarė. Todėl, manau, kad atsakingumo jiems tikrai trūksta. Ir išvada yra tokia: palikti šiuos asmenis tokiose pareigose gali būti pavojinga ne tik bendrijos finansams bet ir gyventojų psichologiniam saugumui.
[…] Taip pat, logiška manyti, kad tai buvo daroma sąmoningai ir tyčia ir pasireiškė ilgalaikiu trukdymu atlikti bendrijos ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą. Jei patikrinimas būtų atliktas laiku, G. Šleiniaus siekis paslėpti atostogų išlaidas galėjo būti pastebėtas ir atitinkamai įvertintas. Patikrinimas galėjo užkirsti kelią kaupiamojo fondo iššvaistymui ir situacijai dėl bendrijai padarytų nuostolių. […]