Kaimynai

Kodėl buvęs bendrijos pirmininkas Gediminas Šleinius visokiais būdais stengėsi išvengti bendrijos ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo? Ką jis taip kruopščiai slėpė devynis savo darbo bendrijoje metus? Kai Registrų centre buvo įregistruoti mano įgaliojimai, prisijungusi prie banko pastebėjau, kad 2014-12-12 pervestos solidžios sumos. Gavusi daugiau informacijos išsiaiškinau, kad G. Šleinius net devynerius metus nėjo atostogauti ir išsimokėjo kompensaciją už nepanaudotas atostogas per minėtą laikotarpį. Iš viso 7961,24 Lt., įskaitant gruodžio mėn. atlyginimą ir mokesčius.

Remiantis darbo teisės reikalavimais, pirmininkas, kaip įmonės vadovas, privalo užtikrinti, kad visi darbuotojai, tame tarpe ir jis pats, išeitų į kasmetines atostogas. Už šio reikalavimo nesilaikymą numatyta bauda ir kompensacija už nepanaudotas atostogas gali būti neišmokama.

Be to, kompensacija buvo išmokėta iš kaupiamojo fondo, kurio lėšos gali būti naudojamos tik teisės aktų numatytais atvejais namo remontui, avarijų likvidavimui ir pan. Kompensacija buvo išmokėta iš kaupiamojo fondo, nes lėšų einamoje sąskaitoje paprasčiausia nebuvo, o ir negalėjo būti. Juk tokios išlaidos nebuvo kaupiamos įtraukiant jas į kiekvieno mėnesio sąskaitas. Dėl tokių išlaidų nebuvo priimta jokių sprendimų ir mes už tai niekada nebalsavome. Tokių išlaidų mes nematėme jokiose ataskaitose ar planuojamose išlaidose, todėl nieko apie tai negalėjome žinoti. Nebent G. Šleinius būtų išėjęs atostogų ir pavaduojančiam asmeniui būtų mokamas papildomas atlyginimas. Tada, mokant už atostogas savo laiku, gal ir neatrodytų didelė finansinė našta. Dabar gi, bendrijai padaryti nuostoliai, nes paskutiniais darbo metais G. Šleiniaus atlyginimas buvo ženkliai padidintas. O tai reiškia, kad išeitinė kompensacija buvo paskaičiuota pagal didesnį vidurkį, lyginant su tuo, kuris būtų paskaičiuotas išėjus atostogauti laiku. Kaip gyventojų atstovas G. Šleinius privalėjo veikti jų interesais. Tačiau jis slėpė realias savo atlyginimo išlaidas ir tokiu būdu pažeidė atstovavimo principus.

Taip pat, logiška manyti, kad tai buvo daroma sąmoningai ir tyčia ir pasireiškė ilgalaikiu trukdymu atlikti bendrijos ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą. Jei patikrinimas būtų atliktas laiku, G. Šleiniaus siekis paslėpti atostogų išlaidas galėjo būti pastebėtas ir atitinkamai įvertintas. Patikrinimas galėjo užkirsti kelią kaupiamojo fondo iššvaistymui ir situacijai dėl bendrijai padarytų nuostolių. Tačiau praeitais metais išrinkti revizoriai bendrijos ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo neatliko.

Skaičiuoti ir įrašyti į sąskaitas išlaidas atostogų kaupimui galėjo ir atsakingai apskaitą tvarkanti buhalterė, tačiau mes tokios neturėjome. Tuo pačiu galiu pasidžiaugti, kad nuo šiol bendrijos apskaitą tvarkys kita buhalterė. Nauja apskaitą tvarkanti įmonė atliks ir bendrijos patikrinimą. Daugiau informacijos gyventojai sulauks su sąskaitomis už sausio mėn. paslaugas.

Galime pasižiūrėti ir į moralinę šio aspekto pusę. Bendrija juk ne verslo įmonė. Todėl, manau, kad ypač mažose bendrijose, kokia yra ir pas mus, būtinus darbus pirmininkas ir atostogaudamas gali nuveikti  pats, o einamus pavesti tik pačiam išvažiavus. Pvz. mokėjimo pavedimus galima patikėti atlikti buhalteriams. Be to, galima atostogauti po savaitę arba po dvi. Viskas priklauso nuo požiūrio.

Sakysite kompensacija priklauso pagal įstatymą. Taip, pagal vieną jo eilutę priklauso. Tačiau kodėl neįvertinti kitų: kokie buvo pažeidimai mūsų nagrinėjamo klausimo atžvilgiu, kokios to priežastys, kokie dirbusio asmens viso laikotarpio darbo rezultatai. Kodėl nepadaryti išvadų ir nenuspręsti, kokio dydžio kompensaciją mokėti buvusiam pirmininkui? Galų gale, šiuo klausimu galime bandyti tartis. Tik reikia nors keleto aktyvių savo turto tinkamu administravimu besirūpinančių savininkų. Kalbėkime apie tai ir spręskime. Minėtos išlaidos į sausio mėn. sąskaitas nebus įrašytos.