Kaimynai

Kai 2014 metų gruodžio mėnesį tapau bendrijos pirmininke, pirmiausia pagalvojau apie tai, kad artėja šventės. Nupirkau iš savo asmeninių lėšų kuklius atvirukus, savo ranka užrašiau kiekvienam buto savininkui pasveikinimą. Investavau savo asmenines lėšas, savo laiką ir energiją taip parodydama siekį bendrauti su visais be jokios išimties.

Iki to laiko per visą bendrijos gyvavimo laikotarpį pirmininkas bendrijos narius vertino išskirtinai kaip balsus. Jis net nesivargino atlikti savo pareigų: skelbti būtinos informacijos. Penkis metus niekas nematė nei susirinkimų protokolų nei finansinių ataskaitų. Kai pirmininko paprašiau susirinkimų protokolų, buvau pasiųsta į ligoninę. Manau, kad toks jo poelgis peržengė bet kokio adekvataus bendravimo ribas. Bet turbūt esu idealistė. Žinau, kad galima bendrauti kitaip. Tik kai kam tai buvo nepriimtina. Po keleto dienų atvirukai suplėšyti voliojosi laiptinėje. Buvau tik ką pradėjus eiti pirmininkės pareigas. Reiškia patyčios buvo suplanuotos, jų buvo siekiama, jos buvo toleruojamos.  Tik įdomu, kad toleruodami patyčias, jie mane mėgdžioja ir kopijuoja mano darbus.

Bendrijos pirmininkas Alfonsas Toliušis ne išimtis. Šis sveikinimas skelbimų lentoje tik smulkmena. Buvo ir daugiau ką mėgdžioti iš mano praeitų metų veiklos. Tai išankstinio balsavimo biuleteniai, darbas neatlygintinai, talkų organizavimas ir t.t. Reiškia esu pripažinta kaip mokytoja. Esu pripažinta ne žodžiais, o darbais. Darbais, kurie kartojami ir mėgdžiojami. Darbais, kurių rezultatus siekiama pasisavinti.

Bet pažiūrėkime ko bendrijos pirmininkas linki butų savininkams. “Prasmingų ir svarių darbų“ – tai tikriausiai reiškia atimti iš manęs atlygį už darbą einant pirmininkės pareigas, “drąsių idėjų“ – tai tikriausiai reiškia eiti mušti kaimynų, kuriuos jis suvokia kaip savo konkurentus, “atvirumo viskam kas nauja“ – tai tikriausiai reiškia posėdžiavimą už uždarų durų, slepiant valdybos priimtus sprendimus, o gal visiems bendrijos nariams ekonomiškai naudingų  pasiūlymų ignoravimą. O gal atvirumas – tai  susirinkimų sprendimų tikslus fiksavimas ir mūsų ponai pagaliau susivokė? Ar tai tik tušti žodžiai švenčių proga, neturintys nieko bendro su realybe?

Kol nepasibaigė beždžionės metai (iki 2017-01-28) ir kol dar yra ką mėgdžioti, vis dėl to tai daryti reikia atidžiau. Situacija gali būti visai kitokia, todėl analogiškas veiksmas gali atrodyti neadekvatus. Pavyzdžiui, kai aš sveikinau butų savininkus, nebuvau nuėjus nors vieno iš jų mušti ir nereikalavau teisme iš buvusio bendrijos pirmininko Gedimino Šleiniaus, kuris taip pat yra ir buto savininkas, kad grąžintų per devynis metus gautą atlyginimą su visais sumokėtais mokesčiais ir palūkanomis. Vargšeliui tikrai nemaža sumelė būtų susidarius. Bet aš ne tiek išprotėjusi, juk viskas ko siekiau – tai išsiaiškinti bendrijos administravimo problemas ir jų nebekartoti. Ir nors situacija dėl darbo sutarties yra analogiška tiek mano tiek buvusio bendrijos pirmininko  atveju, visos bendrijos nuodėmės dabar kabinamos ant mano pečių.

Naujai iškeptas bendrijos pirmininkas Alfonsas Toliušis, perlipęs per savo sąžinę ir per mano vyro sulaužytus šonkaulius vis dar nesupranta kad savo agresyviais ar neapgalvotais veiksmais toliau gadina ne tik savo, bet ir bendrijos, kurią neva atstovauja, vardą. Jei pirmiausia jis pasirūpintų tuo darbu, kurį ir privalo atlikti, gal nereikėtų drebėti apsikabinus pirmininko kėdę ar lakstyti po teismus, reketuojant bendrijos narius.